Balstogė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo [[VVIII a. pr. m. e.]] iki [[XXIX a.]] šiose vietovėse gyveno [[lietuviaiLietuviai|lietuviams]] artima baltų gentistauta – [[jotvingiai]].<ref>http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65</ref><ref>http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG</ref> [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.]] visas šias žemes užėmė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.]] iki [[1513]] m. priklausė [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Trakų vaivadija]]i, nuo [[1513]] m. iki [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] [[Palenkės vaivadija (ATR)|Palenkės vaivadijai]].<ref>http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268</ref><ref>http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360</ref> Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima [[1437]] m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą „Białka“) Lietuvos didysis kunigaikštis [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimieras]] atidavė ''Raczko Tabutowicz'', o [[1547]] m. jos perėjo ''Wiesiołowski'' šeimai. Pastarieji pastatė čia mūrinę pilį ir bažnyčią. [[1645]] m., po paskutinio giminės atstovo [[Kristupas Viesiolovskis|Kristupo Viesiolovskio]] mirties miestas tapo valstybės nuosavybe. [[1661]] m. atiduotas [[Stefanas Čarneckis|Stefanui Čarneckiui]] už jo pastangas kovojant su švedais. Po ketverių metų, kaip jo dukters Aleksandros kraitis, miestas atiteko [[Branickiai|Branickių]] šeimai. [[1692]] m. pradėtas naudoti [[Balstogės miesto herbas]]. [[XVIII a.]] antroje pusėje Balstogės teritoriją paveldėjo etmonas [[Janas Klemensas Branickis]]. Jis miestą pavertė didiko rezidencija. Pasinaudodami Branickio patronažu, į miestą atvyko keletas menininkų ir mokslininkų. [[1749]] m. gyvenvietė gavo miesto teises. Nuo [[1795]] m. iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]]. [[1807]]–[[1842]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]], [[Balstogės sritis (1807-1842)|Balstogės sričiai]], [[1842]]–[[1914]] m. [[Gardino gubernija]]i. [[XIX a.]] miestas tapo stambiu [[tekstilė]]s pramonės centru. Dėl pramonės vystymosi gyventojų skaičius padidėjo nuo 13 787 [[1857]] m. iki 56 629 [[1889]] m. ir 65 781 [[1901]] m. Tuo metu didžioji gyventojų dalis buvo žydai. [[1906]] m. [[birželio 14]]–[[birželio 16|16]] d. įvyko [[Balstogės pogromas]]. [[1909]]–[[1913]] m. pastatyta [[Balstogės Didžioji sinagoga]]. Nuo [[1914]] m. iki [[1919]] m. priklausė [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] [[Oberostas|Oberosto]] sričiai. [[1920]] m. [[rugpjūčio 22]] d. įvyko [[Balstogės mūšis]] tarp lenkų ir bolševikų. [[1919]]–[[1939]] m. priklausė [[Lenkija|Lenkijos]] [[Balstogės vaivadija|tarpukario Balstogės vaivadijai]]. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Lietuva siekė miestą įtraukti į savo valdas, bet [[1920]] m. pasirašius sienos sutartį su Rusija pretenzijų atsisakė. Miestą su [[Vilnius|Vilniumi]] jungė [[Polesės geležinkelis]]. Geležinkelio statyboms vadovavo lietuvis inžinierius [[Petras Vileišis]], kuris pastatė ir netoli miesto esantį tiltą per [[Narevas|Narevo]] upę. [[1939]]–[[1941]] m. priklausė [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]], [[Baltarusijos TSR]], [[Balstogės sritis (1939-1941)|Balstogės srities]], [[Balstogės rajonas|Balstogės rajonui]]. [[1941]]–[[1944]] m. priklausė [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]], [[Balstogės sritis (1941-1945)|Balstogės sričiai]]. [[1941]] m. [[liepos 26]] d. įkurtas [[Balstogės getas]]. [[1943]] m. [[rugpjūčio 16]] d. žydų gete įvyko [[Balstogės geto sukilimas]]. Nuo [[1945]] m. priklauso [[Lenkija]]i. [[1945]]–[[1999]] m. priklausė [[Balstogės vaivadija (Lenkija)|Balstogės vaivadijai]]. [[1995]] m. pradėta naudoti [[Balstogės miesto vėliava]]. [[2009]] m. mieste vyko [[Pasaulinis Esperanto kongresas]].