9 367
pakeitimai
Ankstyvosios krikščionybės menas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
→Apžvalga
S |
S (→Apžvalga) |
||
|
[[Skulptūra]] ankstyvojoje krikščionybėje buvo antraeilės svarbos menas. Krikščionys neperėmė laisvai stovinčios, natūralaus žmogaus dydžio antikinės skulptūros tradicijos. Krikščioniškosios skulptūros pavyzdžiai pasirodė nuo III a. vidurio ant reikšmingesnių bendruomenės narių [[sarkofagas|sarkofagų]]. Jų reljefai atkartojo katakombų tapybos temas ir sekė iš romėnų reljefinės skulptūros. Vienas iš šio meno pavyzdžių yra [[sarkofagas]] iš Romos ''Santa Maria Antiqua'' bažnyčios. Ankstyvieji krikščionys neturėjo savų maldų namų ir tikriausiai daugiausiai rinkdavosi privačiuose namuose, kurių maldos patalpos buvo dekoruotos krikščioniškomis temomis kaip [[Dura-Europas|Dura-Europose]] Sirijoje atrastoje buveinėje.
[[Konstantinas I|Konstantino I]] (valdė 324–337 m.) valdymo metu krikščionybė buvo pripažinta valstybine religija. Per trumpą laiką buvo pastatyta daug krikščionių bažnyčių Romoje bei Konstantinopolyje ir kituose svarbiuose imperijos miestuose. Bažnyčios modeliu tapo bazilikos tipo pastatai. Anksčiau bazilikos tarnavo kaip biržos, susirinkimų arba teismo salės. Ankstyvosios krikščionybės bazilikos − tai pailgi pastatai, visada besitęsiantys iš vakarų į rytus. Įėjimas paprastai iš vakarų pusės. Dvi kolonų eilės išilgai dalijo bažnyčią į tris dalis − navas. Vidurinė nava gerokai platesnė ir aukštesnė už šonines, jos viršutinėje dalyje − langai. Ši viršutinė,
<gallery>
Jonah thrown into the Sea.jpg| ''Santi Marcellino e Pietro'' katakombos sienų tapybos fragmentas, vaizduojantis pranašo Jonos išmetimą į jūrą
| |||