Paolo Veronese: Skirtumas tarp puslapio versijų

Apie [[1560]] m. Veronezė pabuvojo [[Roma|Romoje]], kurioje studijavo [[Antika|antikinius]] ir žymių [[Renesansas|Renesanso]] meistrų, kaip [[Rafaelis]] ir [[Mikelandželas]], darbus. Grįžęs į Veneciją, Paolas buvo užverstas užsakymais, kad net turėjo atmesti Ispanijos karaliaus [[Pilypas II|Pilypo II]] kvietimą atvykti dirbti į [[Madridas|Madridą]]. [[1566]] m. Veronezė trumpai grįžo į Veroną ir vedė savo buvusio mokytojo Badile dukrą Eleną, su kuria susilaukė 5 vaikų. Jis pradėjo gauti daug užsakymų paveikslams iš užsienio, daugiausia [[alegorija|alegorinėms]] scenoms, tačiau dailininkas geriausiai jautėsi su jam pažįstamų [[Biblija|biblijinių]] istorijų siužetais. Viena po kitos sekė epinės drobės: „Puota Simono namuose“ (1567-70, [[Breros pinakoteka]], [[Milanas]]) ir kitas tos pačios temos paveikslas (1570-72, dabar [[Versalio rūmai|Versalio rūmuose]]).

 

 

Vėlyvajame kūrybos periode Paolo kompoziciniai sprendimai jau nebuvo tokie drastiški, tačiau meistras pasiekė dar didesnės spalvų raiškos ir subalansavimo. Vienas iš pačių įstabiausių jo brandos darbų yra „Lepanto mūšis“ (1571 m.). Be to, Veronezė pasižymėjo kaip neblogas [[portretas|portretistas]]. [[1575]] m. Paolas susilaukė ir svarbaus valstybinio užsakymo darbams [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]]. Čia atliko trijų kambarių tapybą tiek freskos, tiek aliejinių paveikslų technika, tarp kurių išsiskiria „Venecijos apoteozė“. Apie [[1582]]–[[1584]] m. dailininkas dar dirbo Šv. Jono ir Pauliaus bazilikoje Venecijoje.