Juozapas Dominykas Kosakovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 24:
Baigęs 1783 m. pradėtus mokslus Vilniuje, nuo 1789 m. dirbo [[Ukmergė]]s teismo raštininku. Karininko karjerą pradėjo Vitebsko pulke kaip [[kavalerija|kavaleristas]] ir jau 1790 m. paskirtas LDK [[husarai|husarų]] brigados kavalerijos rotmistru. Tais pat metais buvo išrinktas Ukmergės kariniu ir civiliniu administratoriumi. Buvo deleguotas į ATR Seimą, kuriame išrūpino miestui [[Magdeburgo teisės|Magdeburgo teisių]] patvirtinimą, dalyvavo [[Ketverių metų seimas|Ketverių metų seime]] svarstant [[Gegužės 3 Konstitucija|Gegužės 3 Konstituciją]]. 1793 m. karaliaus [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto]] buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos valstybiniu apdovanojimu, [[Baltojo erelio ordinas|Baltojo erelio ordinu]].
Nuo 1798 m. mirus tėvui gyveno gimtajame Vaitkuškio dvare, o nuo 1808 m. iš [[Ignotas Tyzenhauzas|Ignoto Tyzenhauzo]] įsigijo motinai priklausiusį [[Veprių dvaras|Veprių dvarą]], dėl kurio tėvas ilgai bylinėjosi. 1812 m. vadovavo [[Napoleonas|Napoleono]] kariuomenės lietuvių pėsčiųjų šaulių pulkui. Karui pasibaigus parašė atsiminimus. Buvo [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyvis ir vienas iš Ukmergės krašto sukilėlių vadovų. Manoma, kad jo iniciatyva pastatydintas vienintelis išlikęs baroko architektūros paminklas Ukmergės rajone - Koplytstulpis baro konfederacijai atminti Vepriuose. [[Veprių dvaras|Veprių dvarą]] kaip kraitį perėmė jauniausia iš jo trijų dukterų, Pelagija.
== Šeima ir vaikai ==
| |||