Saulė: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 579 baitai pašalinti ,  prieš 1 metus
tikrai?
S (Atmestas 193.219.181.5 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas))
Žyma: Atmesti
(tikrai?)
Žyma: Žyma: Trynimas
Nuo Saulės sklindanti šviesa [[Žemė|Žemę]] pasiekia per 8,3 min.
 
ar tikrai?
== Saulės judėjimas žiūrint iš Žemės ==
[[Vaizdas:Sunset in Baltic sea.jpg|thumb|[[Saulėlydis]] [[baltijos jūra|Baltijos jūroje]]]]
Nors [[Žemė]] skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno [[Žvaigždynas|žvaigždyno]] į kitą ir taip per metus apeina 13 žvaigždynų ([[Žuvys (žvaigždynas)|Žuvys]], [[Avinas (žvaigždynas)|Avinas]], [[Tauras (žvaigždynas)|Tauras]], [[Dvyniai (žvaigždynas)|Dvyniai]], [[Vėžys (žvaigždynas)|Vėžys]], [[Liūtas (žvaigždynas)|Liūtas]], [[Mergelė]], [[Svarstyklės (žvaigždynas)|Svarstyklės]], [[Skorpionas (žvaigždynas)|Skorpionas]], [[Gyvatnešis]], [[Šaulys (žvaigždynas)|Šaulys]], [[Ožiaragis]], [[Vandenis]]), iš kurių 12 vadinami [[Zodiakas|Zodiako]] žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas). Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas [[ekliptika]]. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario [[Lygiadienis|lygiadienio]] taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) – kai Saulė patenka į tuos taškus, dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui, visur Žemėje.
 
Dėl Žemės susiplojimo svyruoja jos sukimosi ašis – du jos sankirtos su [[dangaus sfera]] taškai ([[dangaus poliai|dangaus poliai]]) keliauja dangaus skliautu, vienas, matomas [[Šiaurės pusrutulis|Šiaurės pusrutulyje]] – prieš laikrodžio rodyklę, kitas, matomas [[Pietų pusrutulis|Pietų pusrutulyje]] – pagal laikrodžio rodyklę, ir per 26000 metų kiekvienas iš jų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą su centru {{versti-en|Ecliptic pole|ekliptikos polius|ekliptikos poliuje}}, kuris yra [[Slibinas (žvaigždynas)|Slibino žvaigždyne]] ir [[Aukso Žuvis|Aukso Žuvies žvaigždyne]] atitinkamai. Šis svyravimas vadinamas [[precesija (astronomija)|precesija]]. Dėl šio reiškinio nuolat reikia patikslinti [[Žvaigždė|žvaigždžių]] koordinates, kinta ekliptika.
 
Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai – Saulė, [[Mėnulis]] ir Žemė, – išsirikiuoja vienoje linijoje. Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimu]]. Mėnulis uždengia Saulės diską, o tuo metu Žemė patenka į Mėnulio šešėlį. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai: daliniai arba visiški.
 
== Saulė kultūros istorijoje ==
Anoniminis naudotojas