Konrado kavinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{Pastatas

|pavadinimas = „Konrado kavinė“

|vieta = [[Laisvės alėja]] 45, [[Kaunas]]

|statusas = perdarytas

|apdovanojimai =

}}

 

== Istorija ==

 

 

[[Vaizdas:Laisvės alėja. Tulpės kavinė.JPG|thumb|left|180px|„Tulpės“ kavinę menanti plytelė]]

Tarpukariu „Konrado“ kavinę mėgo Kauno inteligentija, ypač menininkai. „Konrade” lankytojų netrūko: visus viliojo patogi vieta prestižinėje miesto vietoje ir skani, nebrangi juoda [[kava]]. Menininkai rinkdavosi dažniausiai tarp 12 ir 15 valandų. Čia buvo dalijamasi dienos naujienomis, išsakomos asmeninės nuomonės, karštai ir gaivališkai kritikuojami kai kurie valdžios poelgiai. Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmasis stichiškai atsiradęs lietuvių kultūros, meno ir spaudos atstovų neoficialaus bendravimo bei traukos centras, turėjęs pretenzijų į analogiją su Paryžiaus „Rotonda“ bei Krokuvos „Žaliuoju balionėliu“. Vadinamieji muzikos seansai buvo itin mėgstami publikos ir „Kondrade“, ir kitose panašiose Kauno įstaigose: „Metropolyje“, „Versalyje“, „Lozanoje“, „Monikoje“, „Aldonoje“, „Rambyne“, „Centraliniame restorane“, „Pale-Ale“, „Božegraikoje“. Į ją rinkdavosi įvairių pažiūrų ir skirtingų kartų rašytojai, dailininkai, teatralai, muzikai, žurnalistai ([[Vincas Krėvė]], [[Balys Sruoga]], [[Juozas Keliuotis]], [[Petras Cvirka]], [[Liudas Truikys]] ir kt.). Konrado kavinėje grojo gyva muzika. Čia romansus traukdavo Aleksandras Vertinskis, grodavo Danieliaus Pomeranco orkestras. Konrado kavinėje plėtojosi šio kultūrinio luomo diskusinė atmosfera, mezgėsi pažintys ir ilgalaikiai kontaktai.

 

== Palikimas ==

 

 

== Šaltiniai ==