Konrado kavinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 555 pridėti baitai ,  prieš 6 mėnesius
įamžin.
(įamžin.)
 
{{Pastatas
|pavadinimas = „Konrado kavinė“
|image = [[Vaizdas:Laisvės al.45 Kaunas.JPG|240px250px|thumb|center|<center>Senajame grindinyje – „Tulpės“ plytelė (2012)<center/>]]
|vieta = [[Laisvės alėja]] 45, [[Kaunas]]
|statusas = perdarytas
|apdovanojimai =
}}
 
'''Konrado kavinė''', buvusi '''Tulpė'''  – menininkų kavinė prieškariniame [[Kaunas|Kaune]], Laisvės al. 45, pavadinta savininko Makso Konrado vardu. Kavinė, pokario metais pakeitusi pavadinimą į „Tulpės“, iš viso gyvavo apie 140 metų.
 
== Istorija ==
 
[[1850]]  m. kolegijos sekretorius Aleksejus Dubenkinas pastatė mūrinį dviejų aukštų namą. Darbus prižiūrėjo [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] architektas Teodoras Helmholcas. Kavinė šiame pastate atidaryta [[1862]]  m. vietoj nuo [[1852]]  m. čia veikusios cukrainės. [[1920]]  m. dalį pirmojo aukšto šiame pastate užėmė brolių Leonido ir Makso Konradų kavinė-cukrainė. [[1938]]  m. kavinė rekonstruota. Trečiajame [[XX a.]] dešimtmetyje ši įstaiga turėjo dvi patalpas ir kambarį patefonui. Ketvirtajame dešimtmetyje, po rekonstrukcijos, ji tapo erdvesnė, prašmatnesnė, pasipuošė fontanėliu ir gipsine mergaitės statula  – skulptoriaus [[Bronius Pundzius|Broniaus Pundziaus]] kūriniu.
 
[[Vaizdas:Laisvės alėja. Tulpės kavinė.JPG|thumb|left|180px|„Tulpės“ kavinę menanti plytelė]]
[[Vaizdas:Laisvės al. Vero Cafe.JPG|miniatiūra|180px|left|Rekonstruotame grindinyje „Tulpės“ plytelės neliko (2019 m. rugsėjis)]]
Tarpukariu „Konrado“ kavinę mėgo Kauno inteligentija, ypač menininkai. „Konrade” lankytojų netrūko: visus viliojo patogi vieta prestižinėje miesto vietoje ir skani, nebrangi juoda [[kava]]. Menininkai rinkdavosi dažniausiai tarp 12 ir 15 valandų. Čia buvo dalijamasi dienos naujienomis, išsakomos asmeninės nuomonės, karštai ir gaivališkai kritikuojami kai kurie valdžios poelgiai. Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmasis stichiškai atsiradęs lietuvių kultūros, meno ir spaudos atstovų neoficialaus bendravimo bei traukos centras, turėjęs pretenzijų į analogiją su Paryžiaus „Rotonda“ bei Krokuvos „Žaliuoju balionėliu“. Vadinamieji muzikos seansai buvo itin mėgstami publikos ir „Kondrade“, ir kitose panašiose Kauno įstaigose: „Metropolyje“, „Versalyje“, „Lozanoje“, „Monikoje“, „Aldonoje“, „Rambyne“, „Centraliniame restorane“, „Pale-Ale“, „Božegraikoje“. Į ją rinkdavosi įvairių pažiūrų ir skirtingų kartų rašytojai, dailininkai, teatralai, muzikai, žurnalistai ([[Vincas Krėvė]], [[Balys Sruoga]], [[Juozas Keliuotis]], [[Petras Cvirka]], [[Liudas Truikys]] ir kt.). Konrado kavinėje grojo gyva muzika. Čia romansus traukdavo Aleksandras Vertinskis, grodavo Danieliaus Pomeranco orkestras. Konrado kavinėje plėtojosi šio kultūrinio luomo diskusinė atmosfera, mezgėsi pažintys ir ilgalaikiai kontaktai.
 
== Palikimas ==
 
Po karo, [[1948]]–[[1949]]  m., „Tulpe“ pavadintos kavinės interjeras buvo pertvarkytas pagal [[Jonas Virakas|Jono Virako]] projektą. [[1961]]  m. interjeras vėl atnaujintas, patalpos praplėstos. Projekto autoriai Vytautas Dičius ir [[Algimantas Mikėnas]]. Istoriniame „Konrado kavinės” pastate neliko nei autentiškos materijos, nei dvasios. Tarpukario bohemos simboliu vadinta Makso Konrado kavinė, sovietmečiu buvusi „Tulpe“, [[2003]]  m. buvo pertvarkyta į šiuolaikišką drabužių parduotuvę „[[Mango (kompanija)|Mango]]“, vėliau  – kitas panašias įstaigas. Pagal seno-naujo santykio principą sukurtas vientisas, naktį apšviečiamas [[fasadas]], interjeras  – sterili balta drabužių parduotuvės dvasia. Buvusios kavinės atminimas įamžintas alėjos grindinio plytelėje.<ref>http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/maksas-konradas-drabuziu-parduotuveje-nesivaidena-8696#ixzz208uocFIf Konrado kavinės palikimas</ref> Sovietmečio „Tulpė“ neteko miesto menines įžymybes buriančių funkcijų vaidmens.
 
== „Tulpės“ įamžinimas ==
 
Buvusios kavinės atminimas įamžintas alėjos grindinio plytelėje.<ref>[http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/maksas-konradas-drabuziu-parduotuveje-nesivaidena-8696#ixzz208uocFIf Konrado kavinės palikimas]. ''kauno.diena.lt''</ref> Pasak skulptoriaus [[Stasys Žirgulis|Stasio Žirgulio]], „Tulpei“ išnykus Kauno visuomenė aršiai diskutavo ir kritikavo tuometę miesto valdžią, kad ji leido sunaikinti istorinę kavinę. Kuriant istorinio pastato atnaujinimo projektą kilo mintis bent kaip nors įamžinti faktą apie „Tulpę“. Taip plytelės su užrašu „Tulpė“ idėjos autoriais tapo architektas [[Rimas Adomaitis]] ir skulptorius Kęstutis Lanauskas.<ref name="plytelė">[https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2019/04/04/news/prie-buvusios-legendines-kauno-kavines-miestieciai-jau-kai-ko-pasigedo-9775819/ Prie buvusios legendinės Kauno kavinės miestiečiai jau kai ko pasigedo]. [[lrytas.lt]]</ref> Plytelė pagaminta iš juodo [[granitas|granito]] su subtilaus [[Šriftas|šrifto]] užrašu. Savivaldybės ir paveldosaugininkų sudaryta komisija tada palankiai įvertino pastato atnaujinimo ir plytelių įrengimo alėjoje projektą. [[2018]]-[[2019]] m. keičiant alėjos grindinį, plytelė su užrašu „Tulpė“ buvo išimta ir padėta saugojimui.<ref name="plytelė"/> Skelbiama, kad idėja palikti ženklą apie „Tulpę“ yra gyva, todėl tikimasi, kad juodoji plytelė gali būti padėta į naująją granito dangą.<ref name="plytelė"/>
 
== Šaltiniai ==
39 600

pakeitimų