Gražina (poema): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitolis (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: „Gražina“ ({{Pl|Grażyna}}) – epinė Adomo Mickevičiaus poema, išleista 1823 metais lenkų kalba Vilniuje. Kūrinyje pasakoj...
(Jokio skirtumo)

23:52, 25 rugsėjo 2019 versija

„Gražina“ (lenk. Grażyna) – epinė Adomo Mickevičiaus poema, išleista 1823 metais lenkų kalba Vilniuje. Kūrinyje pasakojama apie mitinę Lietuvos kunigaikščio Liutauro žmoną Gražiną, kuri didvyriškai žūsta kovoje prieš kryžiuočius.

Istorija

„Gražiną“ Admonas Mickevičius parašė 1822 metų vasarą atostogaudamas Vilniuje. Adomo Mickevičiaus draugas poetas Antoni Edward Odyniec tvirtina, kad autorius suteikė Gražinai savo mylimosios kaunietės Karolinos Kowalskos bruožų.[1]. Vardą „Gražina“ autorius pasirinko dėl lietuviškos jo reikšmės „graži“. Lenkų rašytojas Christien Ostrowski teigia, kad poema įkvėpė 1831 metų sukilimo didvyrę Emiliją Pliaterytę.

Siužetas

Poemos veiksmas prasideda Naugarduko pilyje, į kurią naktį atvyksta kryžiuočiai susitarti su kunigaikščiu Liutauru dėl bendros kovos prieš kunigaikštį Vytautą. Pranešti kunigaikščiui apie nelauktus svečius siunčiamas senas gerbiamas karys Rimvydas. Liutauras Rimvydui papasakoja savo planą kartu su kryžiuočiais užimti Vytautui priklausiantį Lydos miestą. Liutauras pavydi Vytautui jo šlovės, valdžios ir turto. Rimvydas supranta, kad Liutaurą nuo sąjungos su kryžiuočiais gali atkalbėti tik jo žmona Lydos kunigaikščio dukra Gražina, kuri yra Liutauro patarėja turinti jam didelę įtaką. Tačiau ir jai nepavyksta įtikinti vyro nepradėti brolžudiško karo. Kai Liutauras užmiega, kunigaikštienė liepia kryžiuočių pasiuntiniams nešdintis, tačiau jų komtūras Ditrich Halstark von Kniprode pažada atkeršyti. Gažina sužino apie planuojamą kryžiuočių puolimą ir apsirengusi savo vyro šarvais išjoja su kariuomene į mūšį. Liutauras pabudęs viską supranta ir pats išskuba į mūšį, tačiau nespėja apginti savo žmonos - ją mirtinai sužeidžia kryžiuočiai. Kai uždegamas laidotuvių laužas su Gražinos palaikais, kunigaikštis Liutauras šoką į jį ir pranyksta dūmuose.

Leidimai

Poema ne kartą versta į lietuvių kalbą. 1899 metais išleistas Jr. Jono vertimas „Diedai ir Grażina“.[2] 1955 metais pasirodė Justino Marcinkevičiaus vertimas, kuris vėliau ne kartą leistas pakartotinai.[3]

Kultūrinė įtaka

Pagal poemą „Gražina“ 1933 metais kompozitorius Jurgis Karnavičius sukūrė operą „Gražina“.[4][5]

Šaltiniai

  1. Roman Robert Koropeckyj, „Adam Mickiewicz: the life of a romantic“. Cornell University Press, 2008. Page 35. ISBN 0-8014-4471-3.
  2. Jr. Jonas „Vertimai iš Mickevycziaus. Diedai ir Grażina“. - 1899..
  3. Gražina ; Konradas Valenrodas : / Adomas Mickevičius. - Kaunas, 1958. - 106 p. - (Mokinio biblioteka)
  4. Operos „Gražina“ afiša
  5. Pirmoji originali lietuvių opera Čikagos scenoje

Nuorodos

  • Poemos tekstas lenkų kalba su Jan Tysiewicz pratarme, iliustracijomis ir vertimais į prancūzų bei anglų kalbas, išleistas Paryžiuje 1859 metais. Google books preview.
  • Poemos tekstas lenkų kalba su paieškos galimybe [1]
  • Poemos vertimas į šiuolaikinę lietuvių kalbą [2]