Estija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Estija jau [[XIII amžius|XIIXIII a.]] pradžioje vadinta [[Estai|estų]] genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Per pirmuosius kryžiaus žygius į [[baltai|baltų]] ir [[Finougrai|finų]] žemes ([[XIII amžius|XIII a.]] pradžia) Estija buvo padalyta. Pietų Estija pateko į [[Livonija|Livonijos]] konfederacijos sudėtį, o šiaurės Estija nuo [[1219]] m. iki [[1346]] m. priklausė [[Danija]]i, kuri po estų Jurginių sukilimo ([[1343]]–[[1345]]) pardavė šiaurės Estiją [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]]. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinui]]. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas. Jis atgaivintas [[1583]] m., kai šiaurinė Estija atiteko [[Švedija]]i ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija [[1561]] m. atiteko [[LDK]] (nuo [[1569]] m. – [[Abiejų Tautų Respublika]]i). Po Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karo (1600–1629) pietų Estija atiteko Švedijai, tačiau nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su šiaurinėmis [[Latviai|latvių]] žemėmis ([[Vidžemė|Vidžeme]] ir [[Ryga|Rygos miestu]]) įėjo į [[Livonija|Livonijos]] provincijos sudėtį.

Valdymo forma – [[parlamentinė demokratija]]. <ref name="CIA"/> Šalies monarchasvaldovas yra [[Estijos prezidentas|prezidentas]]. Jį renka parlamentas 2/3 balsų dauguma, penkeriems metams. Jei parlamente prezidento išrinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybių atstovai. Pagrindinė prezidento funkcija – ministro pirmininko skyrimas, kurį tvirtina parlamentas. Dabartinė prezidentė yra [[Kersti Kaljulaid]], išrinkta [[2016]] m. [[rugsėjo 30]] d. Kiti rinkimai vyks [[2021]] m. Įstatymų [[Vykdomoji valdžia|vykdomąją valdžią]] sudaro ministras pirmininkas ir 14 ministrų. <ref name="CIA"/>