Amaltėja (palydovas): Skirtumas tarp puslapio versijų

35 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
S (Automatinis "sup" taisymas.)
| pav_temperatūra = vid: ~122 K
}}
'''Amaltėja''' arba '''Jupiteris V'''  – trečias pagal nuotolį nuo [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] palydovas, atrastas 1892 metų rugsėjo 9 dieną ir pavadintas graikų nimfos [[Amaltėja (mitologija)|Amaltėjos]] vardu. Tai - – didžiausias iš vidinių Jupiterio mėnulių. Netaisyklingos formos ir rausvos spalvos Amaltėja sudaryta iš korėto vandens ledo ir kitų (nežinoma kokių) medžiagų.
 
Pirmą kartą Amaltėja buvo fotografuota [[Voyager 1]] ir [[Voyager 2]] misijų metu. Išsamesni duomenys gauti 1990  m [[Galileo]] misijai pasiekus Jupiterį.
 
== Atradimas ==
Amaltėją 1892 metais pirmą kartą 91  cm refraktoriumi stebėjo Edvardas Emersonas Barnardas Liko observatorijoje. Tai - – paskutinis palydovas, atrastas tiesiogiai stebint, ir - – pirmasis Jupiterio mėnulis po [[Galilėjus|Galilėjaus]] 1610 metais stebėtų palydovų.
 
Palydovas pavadintas graikų nimfos Amaltėjos, žindžiusios kūdikį Dzeusą ožkos pienu, vardu. Pavadinimas oficialiai priimtas tik 1975 metais, nors prieš tai jau buvo neoficialiai vartojamas keletą dešimtmečių.
 
== Orbita ==
Amaltėja nuo Jupiterio nutolusi 181 000  km (2,45 Jupiterio spindulio). [[Ekscentricitetas]] ~0,003 (orbita beveik apskritiminė), o orbitos polinkis į Jupiterio pusiaują 0,37°. Tokios pastebimai nenulinės reikšmės, nors ir nedidelės, yra nebūdingos vidiniams palydovams. Juos paaiškinti galima kaltinant kitą Jupiterio palydovą [[Ijo]]. Praeityje Amaltėja patyrė keletą judėjimo rezonansų su Ijo, kurie šiek tiek ištempė orbitą ir ją pakreipė.
 
== Fizikinės charakteristikos ==
Amaltėja astronomams uždavė keletą mįslių. Šis palydovas - – pats raudoniausias objektas [[Saulės sistema|Saulės sistemoje]]. Jo spalva - – intensyvesnė nei [[Marsas (planeta)|Marso]]. Manoma, kad raudona spalva atsirado dėl kito palydovo [[Ijo]] vulkaninių procesų. O ryškiai žalių dėmių atsiradimo priežastys kol kas - – nežinomos. Amaltėjos paviršius šiek tiek šviesenis už kitų vidinių palydovų.
 
Palydovas yra netaisyklingos formos. Šiaip formai apibūdinti labiausiai tinkanti geometrinė figūra būtų elipsoidas, kurio parametrai 250×146×128  km. Kaip ir kiti vidiniai palydovai, taip ir šis yra pilnai sinchronizavęsis su planeta (jo apskriejimo aplink planetą laikas yra lygus apsisukimo apie savo ašį laikui).
 
Paviršius nusėtas krateriais. Kai kurie jų sąlyginai labai dideli, lyginant su pačio mėnulio dydžiu. Didžiausias (Pano) krateris yra 100  km skersmens ir 8  km gylio. Kitas krateris (Gaja) yra 80  km skersmens ir du kartus gilesnis. Taip pat Amaltėja turi du gerai matomus kalnus, kuriems suteikti Idos ir Liktos vardai. Abiejų kalnų aukštis apie 20  km.
 
Amaltėjos netaisyklinga forma ir dydis vedė prie išvados, kad tai - – gana kietas kūnas. Jei ji būtų sudaryta iš ledo ar kitų silpnesnių medžiagų, evoliucijos eigoje jos forma būtų pasidariusi labiau sferinė dėl pačio palydovo gravitacinės jėgos. Tačiau 2002 metų lapkričio 5 dieną Galileo misijos aparatas praskriejo 160  km atstumu nuo Amaltėjos ir iš jo orbitos nuokrypio buvo nustatyta palydovo masė. Netikėtai buvo išsiaiškinta, kad Amaltėjos tankis santykinai mažas - – vos 0,86 g/cm³. Tai reiškia, kad Amaltėja turi būti sudaryta arba iš ledo, arba labai akytos uolienos, arba iš tarpinio šių abiejų kraštutinumų varianto. Neseni matavimai Subaru teleskopu patvirtino, kad palydovas ledinis, todėl jis negalėjo susidaryti toje vietoje, kur dabar yra - – karštas Jupiteris būtų jį ištirpdęs. Amaltėja turėjo formuotis toliau nuo planetos arba būti pagauta skriejanti pro šalį.
 
== Žvilgsnis iš Amaltėjos ir į ją ==
[[Vaizdas:AmaltheaSimulation.jpg|thumb|160px|right|Jupiterio ir Amaltėjos vaizdas, gautas kompiuterinės simuliacijos metu.]]
Žvelgiant iš Jupiterio debesų viršūnių, Amaltėja būtų labai šviesi, -4,7 ryškio (maždaug kaip Venera, žiūrint iš Žemės). Disko skersmuo tebūtų 5 kampinės minutės - – tai darytų ją neatskiriamą nuo paprastų žvaigždžių. Amaltėjos orbitinis periodas tik šiek tiek ilgesnis už Jupiterio dieną, taigi ji danguje slinktų labai lėtai. Mėnulio kelionė dangumi (nuo patekėjimo iki nusileidimo) užtruktų daugiau nei 29 valandas.
 
Žvelgiant iš Amaltėjos, Jupiteris atrodytų nepaprastai didelis - – disko skersmuo būtų 46 laipsniai (maždaug 92 kartus didesnis, nei [[Mėnulis]] pilnaties metu. Kadangi Amaltėjos judėjimas sinchronizuotas, Jupiteris atrodytų nejudantis ir būtų matomas tik iš vienos palydovo pusės.
 
{{Jupiterio palydovai}}