Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

533 pridėti baitai ,  prieš 28 dienas
Valdant Mihailo sūnui Konstantinui Bodinui (1082-1101 m.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — С. 67.</ref>) Dukljos valstybė apėmė visas serbų žemes, įskaitant Rašką, Bosniją ir Zahumlję. 1089 m. Bare įkurta katalikiškoji visų serbų žemių tarp Cetinos (piečiau Splito), savos (tarp senosios Serbijos ir Vojevodinos), Drino (šiaurės Albanija) ir Bojanos (tarp Albanijos ir Juodkalnijos) arkivyskupystė. [[Konstantinas Bodinas]] 1072 m. net buvo pakviestas tapti [[Bulgarija|Bulgarijos]] imperatoriumi. Po jo mirties Dukljos karalystėje paaštrėjo vidaus kovos, valstybė silpo, neteko daugumos teritorijų ir serbų galios centras vėl sugrįžo į Rašką. Nuo 1118 m. Dukljos valdovai tapo Raškos ir Bizantijos marionetėmis.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — С. 68.</ref>
 
=== SerbijosNjemaničių imperijojevalstybėje ===
[[Vaizdas:Empire de Dušan.svg|thumb|Serbijos imperija (pilka) XIV a.]]
{{main|Serbijos imperija}}
Apie 1168 m. Raškoje atėjo nauja Vlastimirovičių atšaka [[Njemaničiai]]. Jau pirmasis jų valdovas [[Stefanas Nemanja]] 1186 m. užėmė Duklją, išvijo Zetos kunigaikštį Mihailą ir galutinai nutraukdamasnutraukė Vojislevljevičių dinastiją. irZeta integruodamasbuvo integruota į Serbijos karalystę (nuo 1346 m. – [[Serbijos imperija]]). PriklausomybėKartu Serbijaisu trukoTravunija ikiZeta buvo perduota valdyti sosto paveldėtojui Vukanui. 1186 1360 m. Stefanas Nemanja užkariavo Kotorą ir prijungė jį prie serbų valstybės.
 
Priklausomybė Serbijai truko iki 1360 m. Serbijos sudėtyje kraštas pradėtas vadinti [[Zeta (Juodkalnija)|Zeta]], ir traktuotas kaip atskiras administracinis vienetas. Neretai čia atskirai valdyti buvo skiriami Njemaničių dinastijos atstovai, kurie tituluodavosi Serbijos ir Zetos karaliais. Pakrantėje XIII-XIV a. didžiausiu miestu buvo Kotoras, kuris aktyviai prekiavo su vidiniais Serbijos rajonais. Budvos, Baro, Ulcinio gyventojai daugiausia užsiėmė jūrininkyste, taip pat laivų statyba. Šie miestai turėjo savivaldą, savo statutus. 1332 m. dalis Zetos kilmingųjų dalyvavo maište Stefano Dušano pusėje.
 
Per visą laikotarpį Zetos kultūrą stipriai veikė [[Venecijos respublika|Venecija]], kuri, kaip ir gretimoje [[Dalmatija|Dalmatijoje]], propagavo katalikybę.