Juodkalnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Duklja |
|||
Eilutė 25:
Pagrindinis serbų regionas buvo [[Raška]] (dab. vakarų Serbijos teritorijose), kur valdė [[Vlastimirovičiai]]. Po trumpo [[Pirmoji Bulgarijos imperija|Bulgrijos]] valdymo, Raškoje į valdžią atėjo [[Časlavas Klonimirovičius]] (927–960 m.), pirmą kartą sujungęs visas proto-serbų teritorijas, įskaitant Duklją, į vieningą valstybę.
Po Časlavo mirties Serbiją užkariavo Bulgarija, o netrukus ji perėjo [[Bizantijos imperija]]i. Taip panaikinus serbų valstybingumą, Vlastimirovičių atstovas [[Hvalimiras Petrovičius]] perkėlė sostinę į Duklją, kur valdė kaip pusiau priklausomas nuo Bizantijos kunigaikštis (''knez''). Tokiu būdu viduramžių serbų politinis ir kultūrinis centras daugiau nei šimtui metų persikėlė į pakrantės regionus - Duklją, Travuniją ir Zahumlję. Nuo XI-XII Duklją taip pat pradėta vadinti Zeta.
Iki 1018 m. kraštą valdė Vlastimirovičių atšaka Petrovičiai, kartu kontroliavę ir pajūrį šiauriau: [[Travunija|Travuniją]] (dab. [[Hercegovina]]), [[Zahlumija|Zahlumiją]], taip pat žemyninį ruožą – [[Podgorija|Podgoriją]]. Jų valdos XI a. vid. perėjo kitai dinastinei atšakai – [[Vojislavljevičiai|Vojislavljevičiams]]. Dinastijos įkūrėjas buvo [[Stefanas Vojislavas]], kuris vadovavo nesėkmingam prieš Bizantiją nukreiptam sukilimui 1035 metais. Vojislavas buvo sučiuptas ir išvežtas į Konstantinopolį, tačiau iš ten pabėgo ir grįžęs savo valdžiai pajungė Duklją, Travuniją ir [[Zahumljė|Zahumlję]]. 1040-1041 m. vakarinėje Balkanų dalyje kilo sukilimas. 1042 m. Bizantijos kariuomenė nusiaubė Duklją. Atsakydamas Vojislavas sumušė Bizantijos kariuomenę ir sukūrė nepriklausomą Dukljos valstybę. Jo sūnus Mihailo Vojislavjevičius (apie 1050- apie 1082 m.) savo valdžią trumpam buvo išplėtęs į Bosniją ir Rašką, o 1077 m. iš popiežiaus Grigaliaus VII gavo karaliaus karūną.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — С. 66.</ref>
| |||