Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

922 pridėti baitai ,  prieš 2 mėnesius
Pagrindinis serbų regionas buvo [[Raška]] (dab. vakarų Serbijos teritorijose), kur valdė [[Vlastimirovičiai]]. Po trumpo [[Pirmoji Bulgarijos imperija|Bulgrijos]] valdymo, Raškoje į valdžią atėjo [[Časlavas Klonimirovičius]] (927–960 m.), pirmą kartą sujungęs visas proto-serbų teritorijas, įskaitant Duklją, į vieningą valstybę.
 
Po Časlavo mirties Serbiją užkariavo Bulgarija, o netrukus ji perėjo [[Bizantijos imperija]]i. Taip panaikinus serbų valstybingumą, Vlastimirovičių atstovas [[Hvalimiras Petrovičius]] perkėlė sostinę į Duklją, kur valdė kaip pusiau priklausomas nuo Bizantijos kunigaikštis (''knez''). Tokiu būdu viduramžių serbų politinis ir kultūrinis centras daugiau nei šimtui metų persikėlė į Juodkalnijospakrantės pakrantęregionus - Duklją, Travuniją ir Zahumlję.
 
Iki 1018 m. kraštą valdė Vlastimirovičių atšaka Petrovičiai, kartu kontroliavę ir pajūrį šiauriau: [[Travunija|Travuniją]] (dab. [[Hercegovina]]), [[Zahlumija|Zahlumiją]], taip pat žemyninį ruožą – [[Podgorija|Podgoriją]]. Jų valdos XI a. vid. perėjo kitai dinastinei atšakai – [[Vojislavljevičiai|Vojislavljevičiams]]. Dinastijos įkūrėjas buvo [[Stefanas Vojislavas]], kuris iškovojovadovavo Dukljainesėkmingam nepriklausomybęprieš nuoBizantiją Bizantijosnukreiptam irsukilimui savo1035 valdžiaimetais. pajungėVojislavas Travunijąbuvo sučiuptas ir [[Zahumljė|Zahumlję]].išvežtas Joį sūnusKonstantinopolį, Mihailotačiau Vojislavjevičius (1052-1081ten m.)pabėgo savoir valdžiągrįžęs trumpamsavo buvovaldžiai išplėtęspajungė įDuklją, BosnijąTravuniją ir Rašką,[[Zahumljė|Zahumlję]]. o 10771040-1041 m. vakarinėje popiežiausBalkanų Grigaliausdalyje VIIkilo gavo karaliaus karūnąsukilimas. 10891042 m. BareBizantijos įkurtakariuomenė katalikiškojinusiaubė visųDuklją. serbųAtsakydamas žemiųVojislavas tarpsumušė CetinosBizantijos (piečiau Splito), savos (tarp senosios Serbijoskariuomenę ir Vojevodinos),sukūrė Drinonepriklausomą (šiaurės Albanija) ir Bojanos (tarp Albanijos ir Juodkalnijos)Dukljos arkivyskupystėvalstybę. MihailoJo sūnus KonstantinasMihailo BodinasVojislavjevičius (apie 10811050-1101 apie 1082 m.) darsavo kartąvaldžią Dukljostrumpam valdžiaibuvo pajungėišplėtęs į Bosniją ir Rašką., [[Konstantinaso Bodinas]]1077 1072 m. net buvopopiežiaus pakviestasGrigaliaus taptiVII [[Bulgarija|Bulgarijos]]gavo imperatoriumikaraliaus karūną.<ref>Бромлей, PoЮ. joВ. mirtiesи Dukljosдр. karalystėИстория silpo,Югославии. neteko daugumosМ.: teritorijųИздательство irАН serbųСССР, galios1963. centras vėlТ. sugrįžoI. į RaškąС. Nuo 1118 m66.</ref> Dukljos valdovai tapo Raškos ir Bizantijos marionetėmis.
 
Valdant Mihailo sūnui Konstantinui Bodinui (1082-1101 m.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — С. 67.</ref>) Dukljos valstybė apėmė visas serbų žemes, įskaitant Rašką, Bosniją ir Zahumlję. 1089 m. Bare įkurta katalikiškoji visų serbų žemių tarp Cetinos (piečiau Splito), savos (tarp senosios Serbijos ir Vojevodinos), Drino (šiaurės Albanija) ir Bojanos (tarp Albanijos ir Juodkalnijos) arkivyskupystė. [[Konstantinas Bodinas]] 1072 m. net buvo pakviestas tapti [[Bulgarija|Bulgarijos]] imperatoriumi. Po jo mirties Dukljos karalystėje paaštrėjo vidaus kovos, valstybė silpo, neteko daugumos teritorijų ir serbų galios centras vėl sugrįžo į Rašką. Nuo 1118 m. Dukljos valdovai tapo Raškos ir Bizantijos marionetėmis.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — С. 68.</ref>
 
=== Serbijos imperijoje ===