Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

S
[[Vaizdas:Kaunas, MRU fakultetas.JPG|thumb|Pastatas Kaune, kuriame 1920  m. įkurta telegramų agentūra ELTA]]
'''ELTA'''  – nacionalinė [[Lietuva|Lietuvos]] naujienų agentūra, įkurta [[1920]]  m. [[balandžio 1]] d. [[Kaunas|Kaune]].
 
[[1919]]  m. šveicaras [[Juozas Eretas]], dirbęs spaudos specialistu prie Lietuvos misijos [[Bernas|Berne]], pakviestas dirbti [[LR URM|Užsienio reikalų ministerijoje]] (URM) patarėju ir koordinuoti Lietuvos informacijos biurų kitose šalyse darbą. Užsienio reikalų ministro [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] įsakymu J. Eretas nuo 1920  m. [[kovo 8]] d. paskirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA redaktoriumi (ELTA iššifruojama kaip ''Ereto Lietuvos telegramų agentūra''). Dėl informacijos perdavimo būdo dauguma to meto naujienų agentūrų vadinosi telegramų agentūromis. ELTA buvo URM Informacijos skyriaus, nuo 1920  m. [[balandžio 1]] d. Informacijos departamento padalinys. Nuo [[1921]]  m. [[kovo 17]] d. veikė kaip URM savarankiškas padalinys, nuo [[1924]]  m. [[vasario 27]] d. priklausė URM Politikos ir ekonominių reikalų departamentui, vėliau  – Politikos departamentui. Nuo [[1938]]  m. [[kovo 15]] d. vėl veikė kaip URM atskiras padalinys.
 
Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto ir sporto tarnybos. 1920  m. agentūra užsienyje turėjo 15 korespondentų, šalyje - – apie 20. 1920–[[1940]]  m. ELTA palaikė tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis. Penkiais teletaipais buvo gaunamos žinios iš [[Reuters]] ([[Didžioji Britanija]]), DNB (Vokietija), Agence Havas ([[Prancūzija]]), Agenzia Stefani ([[Italija]]), [[TASS]] ([[SSRS]]) ir kitų agentūrų. Informacija anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis buvo verčiama į lietuvių kalbą.
 
1940  m. [[Sovietų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą, liko vienintelė - – rusų kalba. ELTA buvo prijungta prie bendros SSRS informacinių tarnybų sistemos  TASS'oTASS’o. Vokiečių okupacijos metais ([[1941]]–[[1944]]  m.) neveikė. Nuo 1944  m. dirba [[Vilnius|Vilniuje]]. Nuo 1944 iki 1990  m. ELTA faktiškai buvo TASS padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų sovietinių respublikų bei užsienio šalių informacijos agentūroms.
 
[[1990]]  m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai ELTOS ryšiai su didžiosiomis pasaulio agentūromis. 1990–[[1995]]  m. ELTA buvo vyriausybinė nacionalinė informacijos agentūra, nuo 1995  m.  – [[akcinė bendrovė]]. [[2002]]  m. 50,86 proc. bendrovės akcijų įsigijo „MG Baltic Investment“. [[2003]]  m. balandžio mėn. „MG Baltic Investment“ valdė 50,86 proc., valstybė  – 39,6 proc., o koncernas „[[Achemos grupė]]“  – 6,75 proc. bendrovės akcijų. [[2004]]  m. spalio mėn. 57,93 proc. naujienų agentūros akcijų paketą iš koncerno „[[MG Baltic]]“ už 5,764 mln. litų įsigijo bendrovė „Žinių partneriai“, kurių 90 proc. akcijų valdė [[Respublika (dienraštis)|„Respublikos“]] leidėjas [[Vitas Tomkus]]. [[2006]]  m. 39,51 proc. naujienų agentūros akcijų pardavė [[Valstybės turto fondas]]. [[2017]]  m. vasarą kontrolinį akcijų paketą įsigijo buvusi [[Darbo partija|Darbo partijos]] narė Gitana Markovičienė.
 
Dabar ELTA ištisą parą siunčia ir gauna žinias iš Reuters, ITAR-TASS, DPA, AFP, XINHUA ir kt. agentūrų. Sistemingai keičiamasi informacijomis su kaimyninių šalių agentūromis  – [[Estija|Estijos]] [[ETA]], [[Latvija|Latvijos]] [[LETA]], [[Lenkija|Lenkijos]] [[PAP]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] [[BELTA]]. Iš viso pasaulio ELTA gauna Europos fotonaujienų agentūros [[EPA]] fotoinformacijas. Savo korespondentus turi Kaune, [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Šiauliai|Šiauliuose]]. Naujienų agentūros ELTA foto archyvuose sukaupta per 100 tūkstančių negatyvų, foto banke  – apie 250 tūkst. skaitmeninių nuotraukų.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.