23:59, 10 gruodžio 2013 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 068 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		14:07, 17 rugsėjo 2019 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 068 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Madurai Meenakshi temple prayer.jpg\|thumb\|250px\|Minakšės šventykloje Pietų Indijoje atliekama pūdža]] '''Pūdža''' ({{sa\|पूजा\|Pūjā}}) – [[Dievas\|dievo]] pagerbimo [[ritualas]] hinduizme ir budizme. [[Ašramas\|Ašrame]] yra altorius ar speciali patalpa, kur yra šventos statulos ([[mūrti]]) arba mylimų dievų ir [[guru]] atvaizdai, prie kurių atliekama pūdža. Čia niekad negęsta [[ugnis]], o tekant saulei čia prasideda ceremonija, kurią atlieka šventikas – [[brahmanas]] arba pudžari. Pudža kiekvienam jos dalyviui yra neteisingų poelgių, žodžių ir minčių išpirkimo ritualas bei apsivalymas ugnies ir aukos pagalba. Šis ritualas turi būti atliekamas su visišku atsidavimu ir nuoširdumu. Pagrindinis daugelio ritualų ir apeigų tikslas – pagalba žmogui susijungti su vidiniu Dievu, kai apvalius save nuo norų ir nuraminus protą, žmogus gauna savo vidinio dieviškumo suvokimo būseną. '''Pūdža''' ({{sa\|पूजा\|Pūjā}}) – [[Dievas\|dievybės]] arba [[guru]] pagerbimo [[ritualas]] hinduizme ir budizme. Pūdžos metu aukojamas maistas (prasada), ugnis, vanduo, [[smilkalai]], žiedai, o priimančią dievybę apeigoje atstovauja jos atvaizdas – [[mūrti]]s. Pūdža pirmą kartą paminėta [[Grihjasūtros]]e. Skiriama privati (atmartha) pūdža, atliekama namų ar asmeninėje šventykloje dėl savęs arba artimųjų šeimos ar asmeninėms dievybėms, ir vieša (parartha) pūdža, kurią dvasininkai (pūdžariai, arčakai) aukoja [[šventykla\|šventyklose]]. Pūdžą (ypač viešąją) sudaro ilgas ceremonialas, kuriuo dievybė pakviečiama: * dievybės kvietimas pasisvečiuoti (''avahana''), * siūlymas atsisėsti (''āsana''), * pasveikinimas (''svāgata''), * vandens siūlymas kojoms numazgoti (''pādya''), * vandens siūlymas veidui nusiprausti (''arghya''), * vandens siūlymas šlakstymui (''ācamana''), * siūlymas išgerti lydyto sviesto ar vandens su medumi (''madhuparka''), * vandens siūlymas nusiprausti (''snana, abhiṣeka''), * rengimas drabužiais ir dabinimas papuošalais (''vastra''), * ištrynimas kvapiomis substancijomis ir iškvepinimas (''anulepana, gandha''), * gėlių siūlymas ir puošimas žiedų vainikais (''puṣpa''), * apsmilkymas (''dhūpa''), * mojavimas uždegta aliejine lempele (''dīpa, [[arti\|āratī]]''), * maisto siūlymas (''naivedya, [[prasada\|prasāda]]''), * garbinamasis nusilenkimas (''[[namaste\|namaskāra]], prāṇama''), * dievybės išlydėjimas (''visarjana, udvasana''). Pūdžos metu kalbamos [[mantra\|mantros]], daromos [[mudra\|mudros]], atliekama [[pranajama]]. <ref>{{VLE\|19\|\|Kazimieras Seibutis\|pūdža}}</ref> Pūdžomis taip pat vadinamos didžiosios šventės – [[Durgapūdža]], Lingapūdža, Mahalakšmipūdža. [[Kategorija:Hinduizmo dvasinės praktikos]]

Pūdža: Skirtumas tarp puslapio versijų