14:30, 9 rugsėjo 2019 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai S ~vid. nuoroda ← Prieš tai darytas keitimas		08:13, 16 rugsėjo 2019 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Kaunas, MRU fakultetas.JPG\|thumb\|Pastatas Kaune, kuriame 1920 m. įkurta telegramų agentūra ELTA]] ~~[[Vaizdas:Anglospeak(800px).png\|thumb\|Anglų kalbos paplitimas]]~~ '''ELTA''' – nacionalinė [[Lietuva\|Lietuvos]] naujienų agentūra, įkurta [[1920]] m. [[balandžio 1]] d. [[Kaunas\|Kaune]]. '''Anglų kalba''' – [[germanų kalbos\|germanų kalbų]] grupės kalba, kilusi iš [[germanų prokalbė]]s. Vartojama [[Jungtinė Karalystė\|Jungtinėje Karalystėje]], [[JAV]], [[Australija\|Australijoje]], Airijos Respublikoje, [[Naujoji Zelandija\|Naujojoje Zelandijoje]], 60 % [[Kanada\|Kanadoje]], iš dalies [[Pietų Afrikos Respublika\|Pietų Afrikos Respublikoje]], [[Indija\|Indijoje]]. Ji taip pat viena iš oficialių [[JTO\|JT]] kalbų. [[1919]] m. šveicaras [[Juozas Eretas]], dirbęs spaudos specialistu prie Lietuvos misijos [[Bernas\|Berne]], pakviestas dirbti [[LR URM\|Užsienio reikalų ministerijoje]] (URM) patarėju ir koordinuoti Lietuvos informacijos biurų kitose šalyse darbą. Užsienio reikalų ministro [[Augustinas Voldemaras\|Augustino Voldemaro]] įsakymu J. Eretas nuo 1920 m. [[kovo 8]] d. paskirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA redaktoriumi (ELTA iššifruojama kaip ''Ereto Lietuvos telegramų agentūra''). Dėl informacijos perdavimo būdo dauguma to meto naujienų agentūrų vadinosi telegramų agentūromis. ELTA buvo URM Informacijos skyriaus, nuo 1920 m. [[balandžio 1]] d. Informacijos departamento padalinys. Nuo [[1921]] m. [[kovo 17]] d. veikė kaip URM savarankiškas padalinys, nuo [[1924]] m. [[vasario 27]] d. priklausė URM Politikos ir ekonominių reikalų departamentui, vėliau – Politikos departamentui. Nuo [[1938]] m. [[kovo 15]] d. vėl veikė kaip URM atskiras padalinys. Per XX a. anglų kalba tapo pasauline ''lingua franca'' ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba. Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto ir sporto tarnybos. 1920 m. agentūra užsienyje turėjo 15 korespondentų, šalyje - apie 20. 1920–[[1940]] m. ELTA palaikė tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis. Penkiais teletaipais buvo gaunamos žinios iš [[Reuters]] ([[Didžioji Britanija]]), DNB (Vokietija), Agence Havas ([[Prancūzija]]), Agenzia Stefani ([[Italija]]), [[TASS]] ([[SSRS]]) ir kitų agentūrų. Informacija anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis buvo verčiama į lietuvių kalbą. ~~Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinė (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.).~~ 1940 m. [[Sovietų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą, liko vienintelė - rusų kalba. ELTA buvo prijungta prie bendros SSRS informacinių tarnybų sistemos – TASS'o. Vokiečių okupacijos metais ([[1941]]–[[1944]] m.) neveikė. Nuo 1944 m. dirba [[Vilnius\|Vilniuje]]. Nuo 1944 iki 1990 m. ELTA faktiškai buvo TASS padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų sovietinių respublikų bei užsienio šalių informacijos agentūroms. [[Senoji anglų kalba]], arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į [[keltai\|keltų]] ([[Britai\|britų]] ir [[Gėlai\|gėlų]]) gyvenamą Britaniją iš [[Europa\|Europos]] atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai: * anglų, kuri skirstoma į dvi patarmes: Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki [[Vikingai\|vikingų]] invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas Mersijos * saksų * jutų Nuo VI a. pab. pasipildė [[lotynų kalba\|lotyniškais]] žodžiais. Lotynų abėcėlė išstūmė germanų rašmenis – [[runos\|runas]]. XI a. sustiprėjo [[skandinavų kalbos\|skandinavų kalbų]] įtaka. Senoji anglų kalba turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug skolinių. [[1990]] m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai ELTOS ryšiai su didžiosiomis pasaulio agentūromis. 1990–[[1995]] m. ELTA buvo vyriausybinė nacionalinė informacijos agentūra, nuo 1995 m. – [[akcinė bendrovė]]. [[2002]] m. 50,86 proc. bendrovės akcijų įsigijo „MG Baltic Investment“. [[2003]] m. balandžio mėn. „MG Baltic Investment“ valdė 50,86 proc., valstybė – 39,6 proc., o koncernas „[[Achemos grupė]]“ – 6,75 proc. bendrovės akcijų. [[2004]] m. spalio mėn. 57,93 proc. naujienų agentūros akcijų paketą iš koncerno „[[MG Baltic]]“ už 5,764 mln. litų įsigijo bendrovė „Žinių partneriai“, kurių 90 proc. akcijų valdė [[Respublika (dienraštis)\|„Respublikos“]] leidėjas [[Vitas Tomkus]]. [[2006]] m. 39,51 proc. naujienų agentūros akcijų pardavė [[Valstybės turto fondas]]. [[2017]] m. vasarą kontrolinį akcijų paketą įsigijo buvusi [[Darbo partija\|Darbo partijos]] narė Gitana Markovičienė. Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais. Dabar ELTA ištisą parą siunčia ir gauna žinias iš Reuters, ITAR-TASS, DPA, AFP, XINHUA ir kt. agentūrų. Sistemingai keičiamasi informacijomis su kaimyninių šalių agentūromis – [[Estija\|Estijos]] [[ETA]], [[Latvija\|Latvijos]] [[LETA]], [[Lenkija\|Lenkijos]] [[PAP]], [[Baltarusija\|Baltarusijos]] [[BELTA]]. Iš viso pasaulio ELTA gauna Europos fotonaujienų agentūros [[EPA]] fotoinformacijas. Savo korespondentus turi Kaune, [[Klaipėda\|Klaipėdoje]], [[Šiauliai\|Šiauliuose]]. Naujienų agentūros ELTA foto archyvuose sukaupta per 100 tūkstančių negatyvų, foto banke – apie 250 tūkst. skaitmeninių nuotraukų. ~~Naujoji anglų kalba remiasi [[Londonas\|Londono]] tarme, kuri XVI a. paplito Britų salose (išskyrus [[Škotija\|Škotiją]]) kaip rašto kalba.~~ Anglų kalba – [[analitinė kalba\|analitinė]]. Gausu pagalbinių žodžių, maža galūnių, santykiai tarp žodžių sakinyje reiškiami žodžių tvarka. Yra trys linksniai: vardininkas, kilmininkas ir objektyvinis linksnis, kuris yra [[Naudininkas\|naudininko]], [[Galininkas\|galininko]] ir [[Abliatyvas\|abliatyvo]] junginys. Santykius, kurie lietuvių kalboje nusakomi [[Linksnis\|linksniais]], parodo [[Prielinksnis\|prielinksniai]]. Žodžio vieta sakinyje griežta. Žodyne daug [[Prancūzų kalba\|prancūzų]], [[Lotynų kalba\|lotynų]], [[Šiaurės germanų kalbos\|skandinavų]] ir kt. kalbų žodžių. Rašyba archajiška, nutolusi nuo tarimo. Pati kalba turi daugybę tarmių bei regioninių variantų, kai kurie stipriai skiriasi nuo [[Bendrinė kalba\|bendrinės kalbos]]. XVII–XIX a. paplito [[Didžioji Britanija\|Didžiosios Britanijos]] kolonijose. [[Jungtinė Karalystė\|Jungtinėje Karalystėje]] ir [[Šiaurės Amerika\|Šiaurės Amerikoje]] vartojama anglų kalba šiek tiek skiriasi tarimu ir žodynu. Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva\|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}. [[~~Anglų kalba~~ELTA\|Daugiau…]] <noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai\|{{PAGENAME}}]]</noinclude>

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų