Ada Lovelace: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 32:
}}
'''Augusta Ada Lovelace Bairon''' (g. [[1815]] m. [[gruodžio 10]] d. [[Londonas|Londone]], [[Anglija|Anglijoje]] – m. [[1852]] m. [[lapkričio 27]] d. [[Londonas|Londone]]) – kompiuterių mokslo pionierė tuo laiku, kai moterų moksle dar beveik nebuvo. Poeto lordo [[Baironas|Bairono]] dukra.
Ados matematikos studijos buvo neįprastas reiškinys net kilmingoms to meto moterims. Tačiau savo mokytojo Morgano dėka Ada gavo gerą [[algebra|algebros]], [[logika|logikos]] ir skaičių teorijos išsilavinimą. Septyniolikmetė Ada viename pokylyje sutiko [[Čarlzas Babidžas|Čarlzą Babidžą]] – aktyvų politiką, žinomą nestandartinėmis [[matematika|matematikos]] idėjomis. Po kurio laiko Babidžas parodė Adai savo kuriamą mechaninę diferencinę skaičiavimo mašiną. Ada buvo sužavėta. Nuo tol ji atidžiai sekė šios mašinos kūrimo eigą, diskutuodavo su Babidžu ir pateikė daugybę naujų idėjų.
Ada išnagrinėjo teorines programavimo galimybes. Ji iškėlė mintį, kad mašina galėtų ir "mąstyti", net numatė galimybę kurti muziką. Nors šiuolaikinių kompiuterių kūrėjai konceptualius sprendimus rado savarankiškai, Ada Bairon – asmenybė, kurios gyvenimas ir darbas iki šiol žadina daugelio kompiuterių mokslo specialistų vaizduotę. Ji vadinama pirmąja programuotoja. ▼
Ada mirė nuo vėžio 1852 m., būdamas 37 metų, ir buvo palaidota šalia tėvo, kurio niekada nepažinojo. Jos garbei viena iš programavimo kalbų pavadinta ADA, o [[gruodžio 10]] d. laikoma programuotojų diena. ▼
▲Nors šiuolaikinių kompiuterių kūrėjai konceptualius sprendimus rado savarankiškai, Ada Bairon – asmenybė, kurios gyvenimas ir darbas iki šiol žadina daugelio kompiuterių mokslo specialistų vaizduotę. Ji vadinama pirmąja programuotoja.
▲Jos garbei viena iš programavimo kalbų pavadinta ADA, o [[gruodžio 10]] d. laikoma programuotojų diena.
[[Kategorija:Anglijos mokslininkai|Lovelace]]
|