Baltų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14:
== Termino kilmė ir baltų gentys ==
=== Juodų kalbos[[Baltai|Baltų]] terminą pirmąkart pavartojo [[Vokietija|vokiečių]] kalbininkas [[Georg Nesselmann]] knygoje ''Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert'' (Berlin, [[1845]]). [[Terminologija|Terminas]] padarytas iš [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] vardo, kuris gali būti susijęs su šaknimi ''balt-'', nors dėl Baltijos vardo kilmės yra keletas [[Hipotezė|hipotezių]], iš jų tik viena sieja šį vardą su minėta baltiška šaknimi. ===▼
▲[[Baltai|Baltų]] terminą pirmąkart pavartojo [[Vokietija|vokiečių]] kalbininkas [[Georg Nesselmann]] knygoje ''Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert'' (Berlin, [[1845]]). [[Terminologija|Terminas]] padarytas iš [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] vardo, kuris gali būti susijęs su šaknimi ''balt-'', nors dėl Baltijos vardo kilmės yra keletas [[Hipotezė|hipotezių]], iš jų tik viena sieja šį vardą su minėta baltiška šaknimi.
Iki tol buvo vartojami terminai ''lietuvių kalbos'', ''latvių kalbos'' ir pan. [[Kalbotyra|Kalbininkai]] [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]], remdamiesi [[I amžius|I a.]] [[senovės Roma|romėnų]] istoriko [[Publijus Kornelijus Tacitas|Kornelijaus Tacito]] veikale ''„Germania“'' minimu ''Aestiorum gentes'', taip pat ir vėlesnių istorikų šaltiniais, baltus vadino [[aisčiai]]s. Remiantis senaisiais istoriniais šaltiniais, šiuo pavadinimu, kaip spėjama, buvo vadinama viena iš prūsų genčių. Todėl jis nėra itin plačiai vartojamas.
| |||