19:53, 10 rugsėjo 2019 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S →‎Viduramžiai ← Prieš tai darytas keitimas		20:01, 10 rugsėjo 2019 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai →‎Viduramžiai Kitas pakeitimas →
Eilutė 12: == Viduramžiai == Slavų gentys Balkanų pusiasalį pradėjo apgyvendinti maždaug VI a., o VII a. pradžioje buvusios romėnų ~~Praevalis~~Praevalitanijos provincijos teritorijoje buvo įkurta serbų<ref>Макова Е.С. Сербские земли в Средние века и Раннее Новое время // История южных и западных славян / Матвеев Г.Ф., Ненашева З.С.. — Москва: Издательство Московского университета, 2008. — Т. 1. — С. 61. — ISBN 978-5-211-05388-5.</ref><ref>Чиркович Сима. История сербов. — М.: Весь мир, 2009. — С. 15. — ISBN 978-5-7777-0431-3.</ref> Dukljos valstybė. Valstybės centras buvo romėnų miete Doklėjoje. Čia, kaip ir kitur Vakariniuose Balkanuose, įsitvirtino [[serbai\|serbų]] protėviai. Duklja tapo vienu iš šešių jų etninių regionų (kiti buvo Raška, [[Bosnija]], [[Travunija]], [[Zahlumija]] ir [[Paganija]]). Formaliai Duklja įėjo į Bizantijos imperijos sudėtį. Jos županai arba viduramžių Dukljos genčių vadai Bizantijos pavaldume buvo iki X a. antrosios pusės, kai pripažino savo kunigaikščio valdžią. Pastarasis Bizantijos vasalu išliko iki XI a. penktojo dešimtmečio. Apie slavų genčių istoriją Juodkalnijos teritorijoje X a. vid. praneša Bizantijos imperatorius [[Konstantinas VII Purpurinis]]. Pasak jo aprašymo tarp [[duresis\|Dračo]] ir [[kotoras\|Kotoro]] buvo Dukljos sritis, į šiaurę nuo jos - Travunija. Jis dar mini tris miestus, buvusius Dukljos vidinėse teritorijose. Dukljos pakrantėje nuo Antikos buvo Kotoro, [[budva\|Budvos]], [[Ulcinis\|Ulcinio]] ir [[škoderis\|Skadaro]] miestai.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — 62 c.</ref> Pajūrio miestų gyventojai buvo daugiausia romanizuoti ilyrai. Krikščionybė serbų žemės galutinai įsitvirtino IX a. II pusėje.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — 63 c.</ref>. Pasak Konstantinio VII Purpurinio šioje Balkanų dalyje serbų gentys, įskaitant ir Dukljos gyventojus "tapo savarankiškais ir nepriklausomais" (nuo Bizantijos).<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — 64 c.</ref> X a. Dukljoje valdant kunigaikščiui Vladimirui ją užėmė Bulgarijos caras Samuilas. Vladimiras buvo paimtas į nelaisvę, o po vedybų su caro dukterimi atgavo savo valdžią Dukljoje ir valdė Samuilo vasalo teisėmis.<ref>Бромлей, Ю. В. и др. История Югославии. — М.: Издательство АН СССР, 1963. — Т. I. — 66 c.</ref> === Duklja === eilutė 22 ⟶ 24: [[Vaizdas:Srbsko XI sr.svg\|thumb\|Dukljos teritorijos apie 1077 m.]] {{main\|Duklja}} ~~Kuomet~~Pagrindinis ~~[[slavai]]~~serbų ~~VI-VII a. kolonizavo kraštą ir asimiliavo vietos romanizuotus [[ilyrai\|ilyrus]], regiono pavadinimas ''Docleata'' buvo palaipsniui suslavintas ir tapo [[Duklia (~~regionas)\|Duklja]]. Čia, kaip ir kitur Vakariniuose Balkanuose, įsitvirtino [[serbai\|serbų]] protėviai. Duklja tapo vienu iš šešių jų etninių regionų (kiti buvo Raška, [[Bosnija]], [[Travunija]], [[Zahlumija]] ir [[Paganija]]). Pagrindinis iš jų buvo [[Raška]] (dab. vakarų Serbijos teritorijose), kur valdė [[Vlastimirovičiai]]. Po trumpo [[Pirmoji Bulgarijos imperija\|Bulgrijos]] valdymo, Raškoje į valdžią atėjo [[Časlavas Klonimirovičius]] (927–960 m.), pirmą kartą sujungęs visas proto-serbų teritorijas, įskaitant Duklją, į vieningą valstybę. Po Časlavo mirties Serbiją užkariavo Bulgarija, o netrukus ji perėjo [[Bizantijos imperija]]i. Taip panaikinus serbų valstybingumą, Vlastimirovičių atstovas [[Hvalimiras Petrovičius]] perkėlė sostinę į Duklją, kur valdė kaip pusiau priklausomas nuo Bizantijos kunigaikštis (''knez''). Tokiu būdu viduramžių serbų politinis ir kultūrinis centras daugiau nei šimtui metų persikėlė į Juodkalnijos pakrantę.

Juodkalnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų