Taivanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

titulas1=prezidentasprezidentė|

pavardė2=[[LinSu ChuanTseng-chang]]|

Pirmieji kryptingai salą kolonizuoti pradėjo vakariečiai. [[1544]] m. ją pasiekė portugalai, kurie pavadino salą ''Ilha Formosa'' („Gražiąja sala“). Nuo XVII a. sala domėjosi [[Ispanijos kolonijinė imperija|ispanai]] ir [[Nyderlandų kolonijinė imperija|olandai]]. Ispanai ją pasiekė iš rytų, t. y. iš [[Amerika|Amerikos žemyno]], pakeliui kolonizuodami Okeaniją. Taivano salos šiaurėje (prie [[Dzilongas|Dzilongo]]) įkurta tvirtovė buvo vakariausia tarp visų Ispanijos kolonijų.

O olandai1624olandai [[1624]] m. įsitvirtino [[Tainanas|Tainane]] ir įkūrė čia Zelandijos fortą. Išviję ispanus, jie greitai tapo vienvaldžiais visoje saloje. Olandų vykdomas aborigenų persekiojimas ir išnaudojimas skatino vietos lygumų gentis vienytis. Trumpą laiką , XVII a. viduryje, dabartinio [[Taidžongas|Taidžongo]] teritorijoje keturios lygumų gentys, vadovaujamos vado ''Lelian'', buvo susivienijusios į valstybę (olandų vadinamą [[Middago karalystė|Middago karalyste]]). Olandų viešpatavimo laikais į salą prasidėjo kinų migracija. Dauguma migrantų kėlėsi iš [[Fudzianas|Fudziano]] provincijos kitapus sąsiaurio, ir jie vadinami [[hoklai|hoklais]]. Nemažai kinų ([[hakka]]) kėlėsi ir iš [[Guangdongas|Guangdongo]].

[[1662]] m. [[Mingų dinastija]]i ištikimas karvedys iš Fudziano [[Dženg Čenggongas]], bėgdamas nuo [[Čingų dinastija|Čingų dinastijos]] valdžios, persikėlė į Taivaną, išvijo iš čia olandus, paėmė jų Zelandijos tvirtovę. Taip Taivane jis įkūrė [[Tungningo karalystė|Tungningo karalystę]]. Tačiau [[1683]] m. karalystę ir visą Taivano salą (pirmą kartą istorijoje) užgrobė Kinijos imperija (Čingų dinastija). Joje Taivanas nesudarė atskiro administracinio vieneto, o buvo administruojamas kaip Fudziano provincijos dalis. Čingų laikais kinų (hoklų ir hakų) migracija į Taivaną toliau augo, buvo galutinai išstumti ar asimiliuoti lygumų aborigenai (pepai), o tapatybę išlaikė tik gyvenusieji kalnuose (gaošaniai).

[[1895]] m. [[Šimonoseki sutartis|Šimonoseki sutartimi]] Kinija buvo priversta atiduoti Taivaną [[Japonijos imperija]]i. Japonai skatino vietos gyventojų tapatybę, priešindami juos su žemyno kinais, kartu jų kultūrą artino prie japoniškos. Jie šiuolaikino ir salą darė vakarietiškesnę pagal japonišką modelį: buvo tiesiami geležinkeliai, plėtojama ekonomika, įkurtas universitetas. Tuo metu Taivano provincijos sostine galutinai tapo [[Taipėjus]] (japonų vadintas Taihoku).

[[1945]] m., pasibaigus karui, Japonija sugrąžino Taivaną [[Kinijos Respublika]]i. [[1949]] m. po [[Kinijos pilietinis karas|Kinijos pilietinio karo]] dešinieji (apie 2 mln. žmonių), vadovaujami Kinijos armijos generalisimo [[Čang Kaišekas|Čang Kaišeko]], pasitraukė iš žemyninės Kinijos dalies į Taivano salą ir tęsė 1912 m. žemyninėje dalyje įkurtos Kinijos Respublikos tradicijas. Į Taivaną perkelta žymi dalis Kinijos kultūros kilnojamojo paveldo. JTO 1949–1971[[1949]]–[[1971]] metaism. Taivanas atstovavo Kinijai kaip Kinijos Respublika.