Versalis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo [[1682]] m. iki [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]], Versalis tapo ne tik karalių rezidencija, bet ir politine [[Prancūzija|Prancūzijos]] sostine.

Architektūriniu požiūriu reikšmingiausia Versalio dalis – [[barokas|baroko]] ir [[klasicizmas|klasicizmo]] stiliaus rūmų ir parkų kompleksas. [[Versalio rūmai]] – prancūziškojo [[klasicizmas|klasicizmo]] architektūros paminklas. Įspūdingai atrodo rūmų interjeras: Didieji karaliaus ir karalienės apartamentai (architektas ''L. Levo'', dailininkas ''[[Šarlis Lebrenas|Š. Lebrenas]]''); Karališkoji koplyčia (architektai ''Ž. A. Mansaras'' ir ''R. de Kotas''); Veidrodžių galerija – ilgis 75 m, plotis 10 m, joje yra 17 didelių langų, priešais kuriuos ant sienos kabo 17 tokio pat dydžio veidrodžių; Karo ir Taikos salonai (architektas ''Ž. A. Mansaras'', dailininkas ''Lebrenas''). Šių rūmų interjerą puošia neįkainojami paveikslai, bronzinės ir marmurinės skulptūros, gobelenai, baldai iš brangiausių medžio rūšių ir t. t. Pro Versalio rūmų langus atsiveria nuostabus vaizdas į parką. Parke, valdant [[Liudvikas XIV|Liudvikui XIV]], buvo pastatytas Didysis Trianonas (architektai ''Ž. A. Mansaras'' ir ''R. de Kotas''), o šalia esantį Mažąjį Trianoną sukūrė ''Ž. A. Gabrielis'' ([[1760]] m.).