Kretinga: Skirtumas tarp puslapio versijų

134 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
== Istorija ==
[[Vaizdas:Tiškevičiai Palace in Kretinga.jpg|left|thumb|250px|[[Kretingos dvaras]] XIX a.]]
{{Šaltiniai}}
 
Miesto šiauriniame pakraštyje yra [[Kretingos kapinynas]]. Kretinga (''Cretyn'') pirmąkart paminėta [[1253]]  m. [[Kuršo vyskupas|Kuršo vyskupo]] Henriko rašte, kaip svarbi [[Kuršiai|kuršių]] gyvenvietė, priklausiusi [[Mėguva|Mėguvos]] žemei. Pagal dalybų aktą, 1253  m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas<ref>[http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/siemet-kretingai-sukanka-765-eri-metai Šiemet Kretingai sukanka 765-eri metai]</ref>. Po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] [[1260]]  m. [[Kretingos pilis]] sukilo prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordiną]]. [[1263]]  m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilies]] komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams).<ref>[http://www.krastogidas.lt/objektai/317-anduliu-piliakalnis Andulių piliakalnis]</ref> Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino.
 
Nuo XV a. žinomas [[Kretingos dvaras]], kuris priklausė Žemaičių seniūnams [[Kęsgailos|Kęsgailoms]]. Apie [[1532]]  m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] ir tapo karališkąja valda. [[1572]]  m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas [[Jonas Chodkevičius]]. Jo sūnus [[Jonas Karolis Chodkevičius]] kaimo kapinėse [[1602]]  m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė [[Bernardinai|bernardinų]] vienuoliją. Vienuoliams bernardinams [[1605]]–[[1610]]  m. pastatė vienuolyno rūmus, o [[1610]]–[[1617]]  m.  – mūrinę [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią]]. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui [[1609]]  m. [[sausio 23]] d. suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]]<ref name=VLE /> (pavadindamas savo garbei Karolštatu  – ''Karolstadt''). [[1611]]  m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. [[1621]]  m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos [[Jonas Stanislovas Sapiega|Jono Stanislovo Sapiegos]] ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Per karą su [[Švedija]] [[1656]]  m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą.<ref name=VLE /> [[1745]]  m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko [[Masalskiai|Masalskiams]].
 
[[1778]]  m. Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių. [[1795]]  m. Kretingą pradėjo valdyti grafas [[Vincentas Gavelas Potockis]], kuris [[1806]]  m. dvarą pardavė kunigaikščiui [[Platonas Zubovas|Platonui Zubovui]]. Iš Zubovų jį [[1874]]  m. nupirko grafas [[Juozapas Tiškevičius II|Juozapas Tiškevičius]], įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją.
 
Prieš [[1808]]  m. įsteigta [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]]. [[1831]]  m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. [[XIX a.]]  – [[XX a.]] pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir [[1831 m. sukilimas|1831  m. sukilimo]] rėmėjų, vėliau  – lietuvių [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] priešininkų).<ref name=VLE /> [[1854]] ir [[1908]]  m. Kretinga degė, [[1889]]  m. sudegė.
 
[[XIX a.]] Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. [[XIX a.]] pabaigoje ir [[XX a.]] pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą  – A. Kairys, M. Kėkštys. [[1892]]  m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis [[Bajorai (Kretinga)|Bajorai]]  – [[Priekulė (Latvija)]], [[1924]]–[[1932]]  m.  – geležinkelis Kretinga  – [[Kužiai]]. [[XX a.]] pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė. [[1910]]  m. įsteigta vilnų karšykla, [[1919]]  m.  – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis ([[1921]]  m. šios įmonės sudegė), [[1921]]  m.  – aliejinė. [[1925]]  m. įkurtas vilnų audinių fabrikas „Laisvė“.
 
[[1915]]–[[1918]]  m. ir [[1919]]–[[1950]]  m. Kretinga buvo apskrities centras. [[1934]]–[[1940]]  m. leistas žurnalas „Pranciškonų pasaulis“. [[1941]]  m. birželio mėn., [[1947]]–[[1949]]  m. ir [[1951]]  m. [[TSRS]] valdžia ištrėmė 211 Kretingos gyventojų. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. [[1941]]  m. [[birželio 25]] d. Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų, daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti [[1941]]  m. rugpjūčio  – rugsėjo mėn. [[Pryšmančių dvaras|Pryšmančių dvare]] įkurtame gete.<ref name=VLE /> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kretingos apylinkėse veikė [[Kardo rinktinė]]s partizanai.
 
[[Vaizdas:Kretingos šventykla.JPG|thumb|left|240px|Kretingos senoji šventvietė ([[Lurdas (religija)|Lurdas]])]]
 
[[1946]]  m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. [[1946]]  m. sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas, vėliau jame įsikūrė kraštotyros muziejus, vienuolynas atkurtas [[1991]]  m.). [[1950]]–[[1995]]  m. Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė [[gyvenvietė]], nuo [[1995]]  m. yra [[Kretingos rajono savivaldybė]]s centras, yra Mažesniųjų Brolių Ordino Šv. Kazimiero provincijos kurija.
 
[[1993]]  m. patvirtintas dabartinis [[Kretingos herbas]].
 
{{adm2|4}}
 
=== Pavadinimo kilmė ===
[[Kazimieras Būga]] ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas  – tai ''kret-'' šaknis ir ''-inga'' priesaga (būdinga [[kuršiai|kuršių]] žemėms). Šaknis ''kret-'' gali būti siejama su žodžiu ''kretėti''  – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę. Liaudies etimologijoje kartais pasakojama, kad ''kratyti'' mena laikus, kai nebuvo gerų kelių ir pro miestą važiuoti buvo galima tik per akmenis.
 
Kitas lietuvių kalbininkas, [[Antanas Salys]], remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be ''g'' raidės (''Cretyn'', ''Creten'', ''Kretine'' ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo ''Kretenė'', kuri kilusi nuo asmenvardžio ''Kretas'' ar ''Kreta''. Tai jis aiškino gyvenviečių vardų istorinės raidos analogijomis su [[Palanga]], [[Būtingė|Būtinge]].