Kretinga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Miesto šiauriniame pakraštyje yra [[Kretingos kapinynas]]. Kretinga (''Cretyn'') pirmąkart paminėta [[1253]]  m. [[Kuršo vyskupas|Kuršo vyskupo]] Henriko rašte, kaip svarbi [[Kuršiai|kuršių]] gyvenvietė, priklausiusi [[Mėguva|Mėguvos]] žemei. Pagal dalybų aktą, 1253  m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas<ref>[http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/siemet-kretingai-sukanka-765-eri-metai Šiemet Kretingai sukanka 765-eri metai]</ref>. Po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] [[1260]]  m. [[Kretingos pilis]] sukilo prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordiną]]. [[1263]]  m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilies]] komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams).<ref>[http://www.krastogidas.lt/objektai/317-anduliu-piliakalnis Andulių piliakalnis]</ref> Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino.

Nuo XV a. žinomas [[Kretingos dvaras]], kuris priklausė Žemaičių seniūnams [[Kęsgailos|Kęsgailoms]]. Apie [[1532]]  m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] ir tapo karališkąja valda. [[1572]]  m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas [[Jonas Chodkevičius]]. Jo sūnus [[Jonas Karolis Chodkevičius]] kaimo kapinėse [[1602]]  m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė [[Bernardinai|bernardinų]] vienuoliją. Vienuoliams bernardinams [[1605]]–[[1610]]  m. pastatė vienuolyno rūmus, o [[1610]]–[[1617]]  m.  – mūrinę [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią]]. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui [[1609]]  m. [[sausio 23]] d. suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]]<ref name=VLE /> (pavadindamas savo garbei Karolštatu  – ''Karolstadt''). [[1611]]  m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. [[1621]]  m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos [[Jonas Stanislovas Sapiega|Jono Stanislovo Sapiegos]] ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Per karą su [[Švedija]] [[1656]]  m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą.<ref name=VLE /> [[1745]]  m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko [[Masalskiai|Masalskiams]].

[[1778]]  m. Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių. [[1795]]  m. Kretingą pradėjo valdyti grafas [[Vincentas Gavelas Potockis]], kuris [[1806]]  m. dvarą pardavė kunigaikščiui [[Platonas Zubovas|Platonui Zubovui]]. Iš Zubovų jį [[1874]]  m. nupirko grafas [[Juozapas Tiškevičius II|Juozapas Tiškevičius]], įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją.

Prieš [[1808]]  m. įsteigta [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]]. [[1831]]  m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. [[XIX a.]]  – [[XX a.]] pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir [[1831 m. sukilimas|1831  m. sukilimo]] rėmėjų, vėliau  – lietuvių [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] priešininkų).<ref name=VLE /> [[1854]] ir [[1908]]  m. Kretinga degė, [[1889]]  m. sudegė.

[[XIX a.]] Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. [[XIX a.]] pabaigoje ir [[XX a.]] pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą  – A. Kairys, M. Kėkštys. [[1892]]  m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis [[Bajorai (Kretinga)|Bajorai]]  – [[Priekulė (Latvija)]], [[1924]]–[[1932]]  m.  – geležinkelis Kretinga  – [[Kužiai]]. [[XX a.]] pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė. [[1910]]  m. įsteigta vilnų karšykla, [[1919]]  m.  – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis ([[1921]]  m. šios įmonės sudegė), [[1921]]  m.  – aliejinė. [[1925]]  m. įkurtas vilnų audinių fabrikas „Laisvė“.

[[1915]]–[[1918]]  m. ir [[1919]]–[[1950]]  m. Kretinga buvo apskrities centras. [[1934]]–[[1940]]  m. leistas žurnalas „Pranciškonų pasaulis“. [[1941]]  m. birželio mėn., [[1947]]–[[1949]]  m. ir [[1951]]  m. [[TSRS]] valdžia ištrėmė 211 Kretingos gyventojų. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. [[1941]]  m. [[birželio 25]] d. Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų, daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti [[1941]]  m. rugpjūčio  – rugsėjo mėn. [[Pryšmančių dvaras|Pryšmančių dvare]] įkurtame gete.<ref name=VLE /> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kretingos apylinkėse veikė [[Kardo rinktinė]]s partizanai.

[[1946]]  m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. [[1946]]  m. sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas, vėliau jame įsikūrė kraštotyros muziejus, vienuolynas atkurtas [[1991]]  m.). [[1950]]–[[1995]]  m. Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė [[gyvenvietė]], nuo [[1995]]  m. yra [[Kretingos rajono savivaldybė]]s centras, yra Mažesniųjų Brolių Ordino Šv. Kazimiero provincijos kurija.

[[1993]]  m. patvirtintas dabartinis [[Kretingos herbas]].

[[Kazimieras Būga]] ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas  – tai ''kret-'' šaknis ir ''-inga'' priesaga (būdinga [[kuršiai|kuršių]] žemėms). Šaknis ''kret-'' gali būti siejama su žodžiu ''kretėti''  – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę. Liaudies etimologijoje kartais pasakojama, kad ''kratyti'' mena laikus, kai nebuvo gerų kelių ir pro miestą važiuoti buvo galima tik per akmenis.