Kretinga: Skirtumas tarp puslapio versijų

133 pridėti baitai ,  prieš 11 mėnesių
S
{{Šaltiniai}}
 
Miesto šiauriniame pakraštyje yra [[Kretingos kapinynas]]. Kretinga (''Cretyn'') pirmąkart paminėta [[1253]] m. [[Kuršo vyskupas|Kuršo vyskupo]] Henriko rašte, kaip svarbi [[Kuršiai|kuršių]] gyvenvietė, priklausiusi [[Mėguva|Mėguvos]] žemei. Pagal dalybų aktą, 1253 m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas<ref>[http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/siemet-kretingai-sukanka-765-eri-metai Šiemet Kretingai sukanka 765-eri metai]</ref>. Po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] [[1260]] m. [[Kretingos pilis]] sukilo prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordiną]]. [[1263]] m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilies]] komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams). Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino.
 
Nuo XV a. žinomas [[Kretingos dvaras]], kuris priklausė Žemaičių seniūnams [[Kęsgailos|Kęsgailoms]]. Apie [[1532]] m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] ir tapo karališkąja valda. [[1572]] m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas [[Jonas Chodkevičius]]. Jo sūnus [[Jonas Karolis Chodkevičius]] kaimo kapinėse [[1602]] m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė [[Bernardinai|bernardinų]] vienuoliją. Vienuoliams bernardinams [[1605]]–[[1610]] m. pastatė vienuolyno rūmus, o [[1610]]–[[1617]] m. – mūrinę [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią]]. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui [[1609]] m. [[sausio 23]] d. suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]]<ref name=VLE /> (pavadindamas savo garbei Karolštatu – ''Karolstadt''). [[1611]] m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. [[1621]] m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos [[Jonas Stanislovas Sapiega|Jono Stanislovo Sapiegos]] ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Per karą su [[Švedija]] [[1656]] m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą.<ref name=VLE /> [[1745]] m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko [[Masalskiai|Masalskiams]].