Kretinga: Skirtumas tarp puslapio versijų

73 pridėti baitai ,  prieš 11 mėnesių
nėra keitimo aprašymo
Miesto šiauriniame pakraštyje yra [[Kretingos kapinynas]]. Kretinga (''Cretyn'') pirmąkart paminėta [[1253]] m. [[Kuršo vyskupas|Kuršo vyskupo]] Henriko rašte, kaip svarbi [[Kuršiai|kuršių]] gyvenvietė, priklausiusi [[Mėguva|Mėguvos]] žemei. Pagal dalybų aktą, 1253 m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas. Po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] [[1260]] m. [[Kretingos pilis]] sukilo prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordiną]]. [[1263]] m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilies]] komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams). Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino.
 
Nuo XV a. žinomas [[Kretingos dvaras]], kuris priklausė Žemaičių seniūnams [[Kęsgailos|Kęsgailoms]]. Apie [[1532]] m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] ir tapo karališkąja valda. [[1572]] m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas [[Jonas Chodkevičius]]. Jo sūnus [[Jonas Karolis Chodkevičius]] kaimo kapinėse [[1602]] m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė [[Bernardinai|bernardinų]] vienuoliją. Vienuoliams bernardinams [[1605]]–[[1610]] m. pastatė vienuolyno rūmus, o [[1610]]–[[1617]] m. – mūrinę [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią]]. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui [[1609]] m. [[sausio 23]] d. suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]]<ref name=VLE /> (pavadindamas savo garbei Karolštatu – ''Karolstadt''). [[1611]] m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. [[1621]] m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos [[Jonas Stanislovas Sapiega|Jono Stanislovo Sapiegos]] ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Per karą su [[Švedija]] [[1656]] m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą.<ref name=VLE /> [[1745]] m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko [[Masalskiai|Masalskiams]].
 
[[1778]] m. Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių. [[1795]] m. Kretingą pradėjo valdyti grafas [[Vincentas Gavelas Potockis]], kuris [[1806]] m. dvarą pardavė kunigaikščiui [[Platonas Zubovas|Platonui Zubovui]]. Iš Zubovų jį [[1874]] m. nupirko grafas [[Juozapas Tiškevičius II|Juozapas Tiškevičius]], įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją.
 
Prieš [[1808]] m. įsteigta [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]]. [[1831]] m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. [[XIX a.]] – [[XX a.]] pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] rėmėjų, vėliau – lietuvių [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] priešininkų).<ref name=VLE /> [[1854]] ir [[1908]] m. Kretinga degė, [[1889]] m. sudegė.
 
[[XIX a.]] Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. [[XIX a.]] pabaigoje ir [[XX a.]] pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą – A. Kairys, M. Kėkštys. [[1892]] m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis [[Bajorai (Kretinga)|Bajorai]] – [[Priekulė (Latvija)]], [[1924]]–[[1932]] m. – geležinkelis Kretinga – [[Kužiai]]. [[XX a.]] pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė. [[1910]] m. įsteigta vilnų karšykla, [[1919]] m. – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis ([[1921]] m. šios įmonės sudegė), [[1921]] m. – aliejinė. [[1925]] m. įkurtas vilnų audinių fabrikas „Laisvė“.
 
[[1915]]–[[1918]] m. ir [[1919]]–[[1950]] m. Kretinga buvo apskrities centras. [[1934]]–[[1940]] m. leistas žurnalas „Pranciškonų pasaulis“. [[1941]] m. birželio mėn., [[1947]]–[[1949]] m. ir [[1951]] m. [[TSRS]] valdžia ištrėmė 211 Kretingos gyventojų. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. [[1941]] m. [[birželio 25]] d. Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų, daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti [[1941]] m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. [[Pryšmančių dvaras|Pryšmančių dvare]] įkurtame gete.<ref name=VLE /> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kretingos apylinkėse veikė [[Kardo rinktinė]]s partizanai.
 
[[Vaizdas:Kretingos šventykla.JPG|thumb|left|240px|Kretingos senoji šventvietė ([[Lurdas (religija)|Lurdas]])]]
* [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]], perstatyta [[1897]] m.
* Kretingos pranciškonų gimnazijos pastatas, pastatytas [[1932]] m.
* Kretingos banko pastatas, architektas [[Mykolas Songaila]], [[1938]] m. <ref name=VLE>{{VLE|XI|16||Kretinga}}</ref>
* Stačiatikių Kretingos Šv. Eleuterijaus koplyčia [http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/religija/maldos_namai/sv_eleuterijaus_koplycia/ ].