Kretinga: Skirtumas tarp puslapio versijų

118 baitų pašalinta ,  prieš 10 mėnesių
nėra keitimo aprašymo
(→‎Architektūra: nuorodos)
* {{de|Crottingen}}, {{pl|Kretynga}}, {{ru|Кретингенъ}}, {{ru|Кретинга}}<ref name="ESBE">{{ESBE|2(p)|056/56101|Кретинга|13}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|2|789|Кретинга}}</ref>
}}
'''Kretinga'''  – [[miestas]] vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Žemaitija|Žemaitijoje]], 11  km į rytus nuo [[Palanga|Palangos]] ir 21  km į šiaurės rytus nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]]. [[Kretingos rajono savivaldybė]]s, [[Kretingos seniūnija|kaimiškosios seniūnijos]], [[katalikai|katalikų]] ir [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] parapijų centras, [[Kretingos miesto seniūnija]]. Kretinga yra 6 -tas pagal dydį miestas Žemaitijoje ir 18 -tas visoje Lietuvoje
 
Tai vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, [[urbanistikos paminklas]]. Yra geležinkelio stotis, paštas (LT-97001). Pietiniai miesto rajonai  – [[Bajorai (Kretinga)|Bajorai]] ir [[Penkininkai (Kretinga)|Penkininkai]].
 
[[Vaizdas:KretinganuoPelėdoskalno.jpg|thumb|left|250px|Kretinga nuo Pelėdos kalno 1957-2010  m.]]
 
== Geografija ==
{{Šaltiniai}}
 
Miesto šiauriniame pakraštyje yra [[Kretingos kapinynas]]. Kretinga (''Cretyn'') pirmąkart paminėta [[1253]]  m. [[Kuršo vyskupas|Kuršo vyskupo]] Henriko rašte, kaip svarbi [[Kuršiai|kuršių]] gyvenvietė, priklausiusi [[Mėguva|Mėguvos]] žemei. Pagal dalybų aktą, 1253  m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas. Po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] [[1260]]  m. [[Kretingos pilis]] sukilo prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordiną]]. [[1263]]  m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilies]] komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo (paaukojo dievams). Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino.
 
Nuo XV a. žinomas [[Kretingos dvaras]], kuris priklausė Žemaičių seniūnams [[Kęsgailos|Kęsgailoms]]. Apie [[1532]]  m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] ir tapo karališkąja valda. [[1572]]  m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas [[Jonas Chodkevičius]]. Jo sūnus [[Jonas Karolis Chodkevičius]] kaimo kapinėse [[1602]]  m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė [[Bernardinai|bernardinų]] vienuoliją. Vienuoliams bernardinams [[1605]]–[[1610]]  m. pastatė vienuolyno rūmus, o [[1610]]–[[1617]]  m.  – mūrinę [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią]]. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui [[1609]]  m. [[sausio 23]] d. suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]] (pavadindamas savo garbei Karolštatu  – ''Karolstadt''). [[1611]]  m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. [[1621]]  m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos [[Jonas Stanislovas Sapiega|Jono Stanislovo Sapiegos]] ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Per karą su [[Švedija]] [[1656]]  m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą. [[1745]]  m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko [[Masalskiai|Masalskiams]].
 
[[1778]]  m. Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių. [[1795]]  m. Kretingą pradėjo valdyti grafas [[Vincentas Gavelas Potockis]], kuris [[1806]]  m. dvarą pardavė kunigaikščiui [[Platonas Zubovas|Platonui Zubovui]]. Iš Zubovų jį [[1874]]  m. nupirko grafas [[Juozapas Tiškevičius II|Juozapas Tiškevičius]], įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją.
 
Prieš [[1808]]  m. įsteigta [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]]. [[1831]]  m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. [[XIX a.]]  – [[XX a.]] pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir [[1831 m. sukilimas|1831  m. sukilimo]] rėmėjų, vėliau  – lietuvių [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] priešininkų). [[1854]] ir [[1908]]  m. Kretinga degė, [[1889]]  m. sudegė.
 
[[XIX a.]] Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. [[XIX a.]] pabaigoje ir [[XX a.]] pradžioje veikė slaptų lietuviškų mokyklų (mokė M. Drungilienė, B. Kardūnaitė). Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamošauskas ir kiti knygnešiai, socialdemokratų literatūrą  – A. Kairys, M. Kėkštys. [[1892]]  m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis [[Bajorai (Kretinga)|Bajorai]]  – [[Priekulė (Latvija)]], [[1924]]–[[1932]]  m.  – geležinkelis Kretinga  – [[Kužiai]]. [[XX a.]] pradžioje įkurta gintaro apdirbimo įmonė. [[1910]]  m. įsteigta vilnų karšykla, [[1919]]  m.  – lentpjūvė, garinis malūnas, elektros stotis ([[1921]]  m. šios įmonės sudegė), [[1921]]  m.  – aliejinė. [[1925]]  m. įkurtas vilnų audinių fabrikas „Laisvė“.
 
[[1915]]–[[1918]]  m. ir [[1919]]–[[1950]]  m. Kretinga buvo apskrities centras. [[1934]]–[[1940]]  m. leistas žurnalas „Pranciškonų pasaulis“. [[1941]]  m. birželio mėn., [[1947]]–[[1949]]  m. ir [[1951]]  m. [[TSRS]] valdžia ištrėmė 211 Kretingos gyventojų. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. [[1941]]  m. [[birželio 25]] d. Kvecių miške Vokietijos Tilžės operatyvinio būrio gestapininkai ir vietiniai jų talkininkai sušaudė 215 Kretingos gyventojų, daugiausia žydų vyrų; moterys ir vaikai žydai išžudyti [[1941]]  m. rugpjūčio  – rugsėjo mėn. [[Pryšmančių dvaras|Pryšmančių dvare]] įkurtame gete. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kretingos apylinkėse veikė [[Kardo rinktinė]]s partizanai.
 
[[Vaizdas:Kretingos šventykla.JPG|thumb|left|240px|Kretingos senoji šventvietė ([[Lurdas (religija)|Lurdas]])]]
 
[[1946]]  m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. [[1946]]  m. sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas, vėliau jame įsikūrė kraštotyros muziejus, vienuolynas atkurtas [[1991]]  m.). [[1950]]–[[1995]]  m. Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė [[gyvenvietė]], nuo [[1995]]  m. yra [[Kretingos rajono savivaldybė]]s centras, yra Mažesniųjų Brolių Ordino Šv. Kazimiero provincijos kurija.
 
[[1993]]  m. patvirtintas dabartinis [[Kretingos herbas]].
 
{{adm2|4}}
 
=== Pavadinimo kilmė ===
[[Kazimieras Būga]] ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas  – tai ''kret-'' šaknis ir ''-inga'' priesaga (būdinga [[kuršiai|kuršių]] žemėms). Šaknis ''kret-'' gali būti siejama su žodžiu ''kretėti''  – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę. Liaudies etimologijoje kartais pasakojama, kad ''kratyti'' mena laikus, kai nebuvo gerų kelių ir pro miestą važiuoti buvo galima tik per akmenis.
 
Kitas lietuvių kalbininkas, [[Antanas Salys]], remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be ''g'' raidės (''Cretyn'', ''Creten'', ''Kretine'' ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo ''Kretenė'', kuri kilusi nuo asmenvardžio ''Kretas'' ar ''Kreta''. Tai jis aiškino gyvenviečių vardų istorinės raidos analogijomis su [[Palanga]], [[Būtingė|Būtinge]].
[[Vaizdas:Kretingos bažnyčios durys 1.JPG|thumb|235px|Kretingos bažnyčios durų fragmentas]]
 
Kretingos miesto senoji teritorija (31,3 ha)  – archeologijos ir urbanistikos paminklas. Miesto centrinė dalis stačiakampio plano, suplanuota [[1607]]  m., vykdant [[Valakų reforma|Valakų reformą]]. Žymiausi statiniai:
* Vienbokštė trinavė bazilikinė [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia]], statyta [[1617]]  m., [[1908]]  m. perstatyta pagal lenkų architekto S. Odrzivolskio projektą; turi gotikos, renesanso bruožų. Bažnyčios interjere vyrauja renesanso ir baroko bruožai; ypač vertingi 3 [[sarkofagas|sarkofagai]], dvejos medinės drožinėtos durys (visi [[XVII a.]] pradžios), choro stalės su vienuolių portretais, 3 altoriai su skulptūromis, sakykla su 11 skulptūrų (visi XVII a.), paveikslų „Šventoji Šeima“ ir „Šv. Ona“ aptaisai (abu XIX a.).
* Bernardinų (pranciškonų) vienuolyno pastatų ([[1610]]  m.) ansamblis.
* [[XVIII a.]] antros pusės  – [[XX a.]] pradžios Kretingos dvaro sodyboje išliko rūmai su oranžerija ([[XIX a.]] vidurys, nuo [[1992]]  m. [[Kretingos muziejus]]), t. p. kitų gyvenamųjų, gamybinių ([[XVIII a.]] pabaigos fachverkinis vandens malūnas, akmens mūro alaus darykla, statyta [[1836]]  m., [[XIX a.]] antros pusės [[kalvė]], ūkinių pastatų.
* Parkas, įkurtas [[XVIII a.]]
* Vandens malūnas, pastatytas [[1769 m.|1769]] m.
* Buvusio vienuolyno vandens malūnas, [[1822]]  m.
* [[Kretingos Senosios kapinės]].
* Grafų Tiškevičių neogotikinė koplyčia naujosiose kapinėse, pastatyta [[1893]]  m., manoma, architektas [[Karlas Eduardas Strandmanas]].
* [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]], perstatyta [[1897]]  m.
* Kretingos pranciškonų gimnazijos pastatas, pastatytas [[1932]]  m.
* Kretingos banko pastatas, architektas [[Mykolas Songaila]], [[1938]]  m. <ref>{{VLE|XI|16||Kretinga}}</ref>
* Stačiatikių Kretingos Šv. Eleuterijaus koplyčia [http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/religija/maldos_namai/sv_eleuterijaus_koplycia/ ].
 
* Paminklai:
** paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti, [[1930]]  m., skulptorius [[Robertas Antinis (1898)|Robertas Antinis]], sovietinės okupacijos metais nugriautas, [[1990]]  m. atstatytas.<ref>[http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/istorinis_paveldas/paminklai/paminklas_lietuvos_nepriklausomybes_desimtmeciui_pamineti_kretingoje_laisves_paminklas/]</ref>
** paminklas Jurgiui Pabrėžai, [[1993]]  m., skulptorius [[Algirdas Bosas]], architektas [[Saulius Manomaitis]].<ref>[http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/istorinis_paveldas/paminklai/paminklas_jurgiui_ambrozijui_pabrezai/]</ref>
** paminklas [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jonui Karoliui Chodkevičiui]], [[2009]]  m., architektas [[Adomas Skiezgelas]].<ref>[http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/istorinis_paveldas/paminklai/paminklas_jonui_karoliui_chodkeviciui/] </ref>
 
== Švietimas ir kultūra ==
[[Vaizdas:Biblioteka 2018 m. gruodis.jpg|thumb|250px|Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka]]
[[1774]] m. įsteigta 6 klasių mokykla, [[1793]]  m. perkelta į [[Telšiai|Telšius]]; veikė dviklasė (faktiškai  – keturklasė) parapinė mokykla, [[1836]]  m. pertvarkyta į valdinę, nuo [[1864]]  m. dėstomąja [[rusų kalba]], [[1910]]  m. atidaryta valdinė mergaičių pradžios mokykla. [[1920]]–[[1932]]  m. veikė progimnazija. [[1932]]  m. atidaryta [[Kretingos pranciškonų gimnazija]], nuo [[1940]]  m. valstybinė Kretingos gimnazija, nuo [[1950]]  m. vidurinė mokykla, nuo [[1998]]  m. vėl Kretingos pranciškonų gimnazija.
 
;Įstaigos
* [[Kretingos muziejus]].
 
Leidžiami laikraščiai „[[Pajūrio naujienos]]“ (nuo [[1993]]  m.), [[Švyturys (Kretinga)|„Švyturys“]] (nuo [[1944]]  m.).
 
== Sportas ==
 
=== Motobolas ===
* Motobolo klubas [[Kretingos „Milda“]]  – daugkartinis atvirojo Baltarusijos [[motobolas|motobolo]] čempionato prizininkas<ref>[http://www.motobolas.lt/ Kretingos „Mildos“ motobolo komanda] </ref> <ref>[http://motobolaskretinga.blogspot.com/p/motobolo-istorija.html Motobolo istorija Lietuvoje]</ref> (sidabro medaliai [[2009]], [[2010]] ir [[2011]]  m.). Buvę komandos pavadinimai  – „Švyturys“, „Žemūktechnika“, „Uotas“ ([[TSRS]] čempionatų prizininkai ir nugalėtojai).
 
== Gyventojai ==
[[1611]]  m. mieste gyveno 57 šeimos. [[1667]]  m. Kretingoje didysis etmonas [[Kazimieras Jonas Sapiega]] valdė 583 valstiečių [[dūmas|dūmus]]. [[1789]]  m. buvo 144 [[kiemas|kiemai]].
{{dem|kolon=8|till=22000|inc=5000|incmin=2000
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
{|
|valign=top|
[[2011]]  m. gyveno 19 010 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011  m. surašymo duomenys]</ref>
* [[Lietuviai]]  – 98,31% (18689);
* [[Rusai]]  – 0,84% (159);
* [[Ukrainiečiai]]  – 0,13% (24);
* [[Latviai]]  – 0,06% (12);
* [[Baltarusiai]]  – 0,06% (12);
* [[Lenkai]]  – 0,06% (12);
* [[Vokiečiai]]  – 0,05% (10);
* Kiti  – 0,48% (92).
|valign=top|
[[2001]]  m. gyveno 21 423 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001  m. surašymo duomenys]</ref>
* [[Lietuviai]]  – 98,3% (21058);
* [[Rusai]]  – 0,91% (196);
* [[Ukrainiečiai]]  – 0,14% (30);
* [[Baltarusiai]]  – 0,1% (22);
* [[Vokiečiai]]  – 0,09% (19);
* [[Latviai]]  – 0,06% (12);
* [[Lenkai]]  – 0,06% (12);
* Kiti  – 0,35% (74).
|}
 
 
== Ekonomika ==
Sovietmečiu buvo „Laisvės“ vilnonių audinių fabrikas, „Akmenos“ liaudies vartojimo gaminių įmonė, garsėjusi vaikiškais mediniais žaislais, tarybinis ūkis-technikumas. [[1990]]  m. [[gegužės 10]] d. netoli Kretingos pradėta išgauti [[nafta]].
 
Yra elektros tinklai, išplėtotas medienos apdirbimas, medžio gaminių, pašarų ir jų priedų (bendrovė „[[Kretingos grūdai]]“) gamyba, [[lapė|lapių]] ir [[audinė|audinių]] veisimas (Kretingos žvėrininkystės ūkis), žuvų apdorojimas („Ostsee Fish Kretinga“); statybų bendrovės „Edija“ ir „Ringesta“. ir kt