Ludwig Heinrich Bojanus: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Liudvigas Heinrichas Bojanus''' ({{de|Ludwig Heinrich Bojanus}}; [[1776]] m. [[liepos 16]] d. [[Elzasas|Elzase]], Buksvileryje – [[1827]] m. [[balandžio 2]] d.) – Prancūzijoje gimęs, Vokietijoje studijavęs, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[profesorius]].

Liudvigas Bojanus gimė [[liuteronai|liuteronų]] šeimoje. Bojanaus tėvas Johanas Jacobas Bojanus buvo grafystės [[miškų ūkis|miškų ūkio]] tarnautojas. Gal dėl toTai, kad tėvas dirbo miškų ūkyje, galėjo prisidėti prie to, kad sūnus ėmė domėtis itin turtinga ir įvairia grafystės [[gamta]].

Sugrįžęs į Darmštatą Bojanus dirbo [[gydytojas|gydytoju]], nuo 1798  m. iki 1801 metų Bojanus dirbo [[gydytojas|gydytoju]]. Vietinė valdžia pasiūlė jam vadovauti kuriamai [[veterinarija|veterinarijos]] mokyklai. Norėdamas pasirengti šiam darbui, nuo 1801 m. iki 1803 m. Bojanus lankė žymiausias [[Europa|Europos]] veterinarijos mokyklas, taip pat didžiules veislinių žirgų auginimo fermas. Jis lankėsi [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Alfortvilis|Alfortvilyje]], [[Londonas|Londone]], [[Hanoveris|Hanoveryje]], Vienoje, [[Drezdenas|Drezdene]], Berlyne bei [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. Sukaupta patirtis paskatino Bojanų parašyti veikalą „Apie veterinarijos mokyklų tvarkymą ir naudą“ ({{de|Über den Zweck und die Organisation der Thierarzneischulen}}), kuris išleistas [[1805]] m. [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte]].

XIX a. pradžioje Europoje siautėbuvo palitęs [[galvijų maras]]. Visoje Europoje [[Arklys|arklių]] gydymas tapo nepaprastaiitin svarbus, nes dar nebuvo pasibaigę Prancūzijos Revoliucijos sukelti konfliktai. Bojanus pateikė savo kandidatūrą ir universiteto taryba jį priėmė. Bojanus atvyko į Vilnių [[1806]] m. gegužę.

Anatomijos paskaitose, kurios buvo vienos novatoriškiausių, Bojanus plėtojo teoriją apie gyvąją gamtą, kuri nuolat, nepertraukiamai kinta, vystosi nuo paprasčiausių formų iki sudėtingų. Jo manymu, gyvosios gamtos grandyse pertrūkio nesą – netgi augalijos bei gyvūnijos pasauliai nesą labai skirtingi. Anot Bojanaus, yra daugybė pereinamųjų formų, vadinamų ''zoophyta''. Augmenijos ir gyvūnijos panašumą jis grindė irtuo, šių dienų mokslininkų vartojamais pavyzdžiais:kad kai kurie [[augalai]] gali judėti iš vienos vietos į kitą, dar kiti panašūs į [[bestuburiai|bestuburius gyvūnus]] ir kt.

Pelnė pripažinimą ir tyrinėdamas [[Tauras|taurus]] – tai antroji mokslinę šlovę Bojanui pelniusi sritis. Bojanus tyrinėjo jų griaučius Vilniuje, Paryžiuje ir Vienoje. Jam pavyko įrodyti, kad tauras ir [[stumbras]] – dvi skirtingos rūšys.

[[Caras]] atsidėkojo Bojanui už lojalumą 1816 m. suteikdamas jam [[valstybės patarėjas|valstybės patarėjo]] titulą. Savo ruožtu, už nuopelnus mokslui ir dėl pavyzdingo Bojanaus rūpinimosi universitetu, jį pripažino mokslininkai ir studentai. 1821 m. valdžia paskyrė jį vyriausybinės tyrimų komisijos nariu:. Ši komisija turėjo tirti studentų [[Filomatų draugija|Filomatų draugijos]] pogrindinę veiklą. Bojanus dangstė savo studentus, darėdėjo viską, kas įmanomapastangas, kad jie būtų paleisti ir galėtų baigti mokslus universitete. Nors Bojanų kvietė [[Berlyno universitetas]], jis liko Vilniuje ir nuo 1822 m. rugsėjo iki [[1823]] m. vidurio sutiko eiti universiteto [[rektorius|rektoriaus]] pareigas. PradėjoTuo metu pradėjo blogėti sveikata. Vis dėlto 1823 m. dar pavyko įkurti jauniesiems apylinkių galvijų augintojams Veterinarijos mokyklą. Sunkiai sirgdamas [[1824]] m. Bojanus paliko katedrą, dalį savo bibliotekos atidavė universitetui ir išvyko į [[Darmštatas|Darmštatą]], kuriame ir mirė po trejų metų, sulaukęs 51 metų amžiaus.