Juodasis trečiadienis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas.
Eilutė 25:
Manoma, jog aukštos palūkanų normos Vokietijoje ir adekvačiai Britanijoje, paveikė Britanijos ekonomiką ir pastaruoju recesijos laikotarpiu daugelis įmonių užsidarė, o nekilnojamo turto rinka sužlugo.
 
KelisKelerius metus po juodojo trečiadienio, svaro kaina svyravo gerokai žemiau EVKM koridoriaus (angl. band) ribos, o 1995 m. pavasarį nukrito iki DM 2.20. Tačiau nuo šio momento svaras pradėjo atgauti vertę ir vienu metu netgi buvo pasiekęs DM 3.20 vertę. Kai kurie analitikai tikina, jog juodasis trečiadienis, ilgalaikėje plotmėje, padarė teigiamą įtaką Britanijos ekonomikai, kadangi palūkanų normoms buvo leista natūraliai nusistovėti, o vyriausybė, savo ruožtu, vardan ekonomikos stiprinimo, buvo priversta vykdyti institucinius pokyčius.
 
Iš tiesų Britanijos ekonomika, po juodojo trečiadienio įvykių, gerokai viršijo [[eurozona|eurozonos]] rodiklius ir, nežiūrint trumpalaikių ekonominių nuostolių, daugelis ekonomistų, apibūdindami minėtąją dieną, naudoja „baltojo trečiadienio“ terminą (pradžioje terminas prisegtas [[euroskepticizmas|euroskeptikų]], patenkintų dėl [[eurointegracija|eurointegracijos]] pristabdymo). Remiantis [[EBPO]] (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtojimo organizacijos) duomenimis, vidutiniai metiniai augimo tempai tarp 1996 m. ir 2005 m. buvo šie: 2.2 % Prancūzijoje, 1.5 % Italijoje, 1.3 % Vokietijoje, 2 % eurozonoje bedrai ir 2.7 % Britanijoje.