Menonitai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Menonitai išplito [[Šveicarija|Šveicarijoje]], Pietų [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Elzasas|Elzase]], [[Olandija|Nyderlanduose]], tuo metu daugiausia vokiškai kalbančiuose regionuose ėmus liaudžiai studijuoti gimtąja kalba [[Biblija|Bibliją]] ir grįžti, prie to, ką jie suprato kaip ankstyvosios krikščionybės idealus. Apibendrintai juos imta vadinti derogatyviškai „anabaptistais“, t. y. „perkrikštytojais“, o jie save dažniau vadino broliais, [[Kristus|Kristaus]] mokiniais.

Iš pradžių judėjime buvo ir dalis militaristiškai nusiteikusiųjų valstiečių, kuriems Vokietijos valstiečių karo metu ėmėsi vadovauti vokiečių [[Katalikų bažnyčia|katalikų]] [[kunigas]] [[Tomas Miunceris]]. Juos Vokietijos feodalams žiauriai išnaikinus, dauguma anabaptistų palaipsniui visiškai perėmė pacifistinį (taikos) mokymą, išdėstytą kito į anabaptistų pusę perėjusio olandų kunigo Menno Simmons’o gausiuose raštuose, todėl beveik visi (išskyrus [[huteritai|huteritus]] ir kitas smulkias grupes: filipitus, adamitus ir kt.) vėliau ėmė vadintis menonitais pagal Menno Simmons. Beje, Menno Simmons bene vienintelis iš anabaptistų lyderių nebuvo nužudytas valdžios ir oficialios religinės viršūnėlės, kadangi po atsivertimo į Kristų visą laiką slapstėsi padedamas bendraminčių.

Menonitai daugiausia paplitę [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] iš kurir pastaraisiais metais vis dažniau vyksta į [[misija]]s kitur. Daug menonitų yra [[Etiopija|Etiopijoje]] ir kitose [[Afrika|Afrikos]] valstybėse.