Filiae Lithuaniae: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S kat
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Eilutė 1:
'''„Filiae Lithuaniae“''' („Lietuvos dukterys“) - studenčių organizacija, veikusi [[1928]] - [[1940]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]].
 
Pirmoji tautinė korporacija [[Neo-Lithuania]], įsteigta [[1922]] m. [[lapkričio 11]] d. tuometiniame [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]], savo tikslais - ugdyti tautos meilę, siekti valstybės gerovės, auklėti valingą ir taurią krikščioniškais pagrindais asmenybę, sudomino jaunimą ir pritraukė didelį būrį studentų bei studenčių. Studentės iš pradžių veikė kartu su neolituanais, bet jau [[1925]] m. sudarė atskirą savo ratelį.
 
[[1928]] m. [[gruodžio 8]] d. nutarta įsteigti atskirą studenčių korporaciją Filiae Lithuaniae. Šūkis ''Pro Patria'' ir [[ideologija]] paliko ta pati, kaip ir korporacijos Neo-Lithuania. Įsigyta nauja vėliava su šūkiu: ''Bonae artes et amicitia'' (dailieji menai ir draugiškumas). Pasirinktos spalvos: [[žalia]], [[raudona]] ir [[auksinė]]. Jų reikšmės: žalieji tėvynės laukai, tėvynės [[meilė]] ir tauri asmenybė. Įsigytas cirkulis: ''Vivat crescat floreat Filiae Lithuaniae''. Vėliavos ir cirkulio projektą sukūrė dailininkas [[Kazys Šimonis]]. Nutarta įsigyti tautinius rūbus: be jų nebuvo galima dalyvauti korporacijos iškilmėse ir stovėti garbės sargyboje prie vėliavos.
Eilutė 9:
Korporacijos Filiae Lithuaniae iškilminga inauguracijos šventė įvyko [[1929]] m. [[birželio 2]] d. Vėliavą pašventino [[Vytauto bažnyčia|Vytauto bažnyčios]] rektorius J.Tumas-Vaižgantas. Vakare korporacijos Neo-Lithuania rūmuose įvyko iškilmingas posėdis, kuriame dalyvavo spaudos ir draugiškų korporacijų atstovai su vėliavomis, universiteto profesoriai, prezidentas A. Smetona.
 
Korporacijos narių eilės kasmet didėjo. Į korporaciją buvo priimamos tik studijuojančios Vytauto Didžiojo universitete. Junjorės turėjo [[juoda|juodą]] kepuraitę, o senjorės - žalią. Junjorės vienerius metus buvo ruošiamos ideologijos, organizacinio drausmingumo ir, tik išlaikiusios egzaminus, keliamos į senjores. Uždedant senjorės spalvas, palydimos tradicine daina „Lietuva brangi, mano tėvyne“.
 
Valdybą sudarė pirmininkė, vicepirmininkė, sekretorė, ''arbiter elegantiarum'' ir junijorių magistrė. Vėliau įsisteigė korporacijos Taryba, kurią sudarė buvusios pirmininkės ir veikliosios narės. Jos sekė valdybų veiklą ir planavo ateities darbus.
 
Korporacija turėjo šias sekcijas: intelektinio bendravimo, taikomojo [[menas|meno]], [[sportas|sporto]], [[muzika|muzikos]] - dainų. Sudarytas muzikinis vienetas: D. Vasiliauskaitė, S. Pusdešrytė, A. Kačanauskas, A. Šleinys, J. Valiulis ir A. L.Viršila. Korporacija palaikė draugiškus ryšius su Lietuvos ir užsienio korporacijomis: „Jaunąja Lietuva“ [[Dotnuva|Dotnuvoje]], latvių „Lettonia“, estų „Fraternitas Estica“, „SELL“ ([[Suomija|Suomijos]], [[Estija|Estijos]], [[Latvija|Latvijos]], [[Lietuva|Lietuvos]] studentų sąjunga).
 
Pagal [[1937]] m. Vytauto Didžiojo universiteto statutą, kiekviena organizacija privalėjo turėti savo globėją, pasirinktą iš vyresniojo mokslinio personalo. Po J. Tumo-Vaižganto mirties korporantės savo globėju pasikvietė prof. dr. Joną Zubkų (mirė [[1953]] m. [[Čikaga|Čikagoje]]). Neolituanus tuo metu globojo prof. [[Izidorius Tamošaitis]] (mirė [[Sibiras|Sibire]] [[1943]] m.).
 
[[1930]] - [[1940]] m. laikotarpis organizacijai buvo labai sėkmingas. Tuo metu Filiae Lithuaniae vadovavo pirmininkės: A. Vokietaitytė, G. Jakelaitytė-Čiburienė, M. Kasakaitytė, J. Grybauskaitė - Gabrėnienė, E. Baltikauskaitė, A. Varkalaitė, S. Pusdešrytė - Adomaitienė (2 metus), M. Dabrilaitė, Gr. Šliūpaitė - Siliūnienė, Al. Nasvytytė - Augustinavičienė, B. Trainavičiūtė - Paprockienė, Gr. Poderytė, L. Avižonytė, Bragaitė - Pocienė.
 
Korporacijos veiklą nutraukė [[1940]] m. [[rusai|rusų]] ir [[1941]] m. [[vokiečiai|vokiečių]] okupacijos. Prasidėjo suėmimai, tardymai, kankinimai, trėmimai į Sibirą ir vokiečių koncentracijos stovyklas.