Kiaušialąstė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir [[spermatozoidas]], turi haplodinį (pusinį) [[chromosoma|chromosomų]] rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skermuo – 150–200 µm. Jos [[citoplazma|citoplazmoje]] visuomet yra įvairius kiekis sutirštėjusių [[lipidas|lipidų]] lašelių bei organoidų. [[Ląstelės branduolys|Branduolyje]] išsiskiria homogeniškas apskritas [[branduolėlis]], šalia kurio neretai būna tokios pat struktūros pridėtinių branduolėlių. Be to, branduolyje yra sukauptas pagrindinis ląstelės [[DNR]] kiekis. Kiaušialąstėje yra visi tipiški ląstelės [[organoidas|organoidai]], tačiau jų sandara kitokia negu kitų ląstelių, kadangi jos yra prisitaikiusios realizuoti organizmo paveldimą informaciją. Kiaušialąstės daug didesnės už [[somatinė ląstelė|somatines ląsteles]]. Kiekvienos gyvūnų rūšies kiaušialąstės citoplazmos struktūra yra specifinė, o tai nulemia rūšinius (dažnai ir invidualiusindvidualius) vystymosi ypatumus. Kiaušialąstėse yra [[gemalas|gemalui]] vystytis būtinų maisto medžiagų ([[trynys|trynio]]).

Moteriškos lyties vaisiaus [[Kiaušidė|kiaušidėse]] visi užuomazginiai kiaušinėliai, arba '''ovogonijos''', (ovogonii), iki gimimo diferencijuojasi į '''pirminius ovocitus''' (ovocyti primarii), kurie pradeda savo pirmąjį mejozės pasidalijimą. Šis pasidalijimas ypatingas, nes jis sustabdomas '''profazėje'''. Manoma, kad tai lemia mejozė slopinantis faktorius, kurį gamina piminįpirminį ovocitą supantys folikuliniai epiteliocitai. Pirminiai ovocitai lieka „snausti“ šioje stabtelėjusioje ''proazėje'' net 13-50 ir daugiau metų (nors didžioji dalis jų nesulaukę lytinės brandos sunyksta). Užsitęsusi motinos ''ovocitų mejozė'' gali lemti chromosominius pokyčius, pavyzdžiui, vyresnėms moterims dažniau gimsta vaikai, sergantys [[Dauno sindromas|Dauno sindromu]].

Po ovuliacijos antrinis ovocitas iš karto pradeda antrąjį mejozės pasidaliimąpasidalijimą, kuris sustabdomas [[metafazė]]je ir baigiasi tik tada jei per 12-24 valandas po ovuliacijos (ovocitas esti) apvaisinamas. Tada atsiskiria antrasis redukcinis (poliarinis) kūnelis (curpus polaris sucendum), ir ovocitas) tampa subrendęs (ovum maturum), turintis haploidinį [[ChronosomaChromosoma|chromosomų]] rinkinį. Neapvaisintas ovocitas žūva nebaigęs mejozės. Subrendusios moters ovogenezę reguliuoja '''hipofizė''' ir kiaušidžių [[hormonas|hormonai]].