Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

3 pridėti baitai ,  prieš 3 mėnesius
S
pataisymai
 
== Sandara ==
Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir [[spermatozoidas]], turi haplodinį (pusinį) [[chromosoma|chromosomų]] rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skermuo – 150–200 µm. Jos [[citoplazma|citoplazmoje]] visuomet yra įvairius kiekis sutirštėjusių [[lipidas|lipidų]] lašelių bei organoidų. [[Ląstelės branduolys|Branduolyje]] išsiskiria homogeniškas apskritas [[branduolėlis]], šalia kurio neretai būna tokios pat struktūros pridėtinių branduolėlių. Be to, branduolyje yra sukauptas pagrindinis ląstelės [[DNR]] kiekis. Kiaušialąstėje yra visi tipiški ląstelės [[organoidas|organoidai]], tačiau jų sandara kitokia negu kitų ląstelių, kadangi jos yra prisitaikiusios realizuoti organizmo paveldimą informaciją. Kiaušialąstės daug didesnės už [[somatinė ląstelė|somatines ląsteles]]. Kiekvienos gyvūnų rūšies kiaušialąstės citoplazmos struktūra yra specifinė, o tai nulemia rūšinius (dažnai ir invidualiusindvidualius) vystymosi ypatumus. Kiaušialąstėse yra [[gemalas|gemalui]] vystytis būtinų maisto medžiagų ([[trynys|trynio]]).
Kai kurių gyvūnų rūšių kiaušialąstėse trynio yra tiek daug, kad kiaušialąstes galima matyti plika akimi (žuvų ir varliagyvių ikreliai, roplių ir paukščių [[kiaušinis|kiaušiniai]]).
 
Ovogenezė - ({{gr|ōon – kiaušinis + genesis - kilmė}}) ji vyksta moters kiaušidėse. Ovogenezė prasideda dar iki gimimo, o baigiasi po daugelio metų ir tik tuo atveju, jei [[ovocitas]] yra apvaisinamas.
 
Moteriškos lyties vaisiaus [[Kiaušidė|kiaušidėse]] visi užuomazginiai kiaušinėliai, arba '''ovogonijos''', (ovogonii), iki gimimo diferencijuojasi į '''pirminius ovocitus''' (ovocyti primarii), kurie pradeda savo pirmąjį mejozės pasidalijimą. Šis pasidalijimas ypatingas, nes jis sustabdomas '''profazėje'''. Manoma, kad tai lemia mejozė slopinantis faktorius, kurį gamina piminįpirminį ovocitą supantys folikuliniai epiteliocitai. Pirminiai ovocitai lieka „snausti“ šioje stabtelėjusioje ''proazėje'' net 13-50 ir daugiau metų (nors didžioji dalis jų nesulaukę lytinės brandos sunyksta). Užsitęsusi motinos ''ovocitų mejozė'' gali lemti chromosominius pokyčius, pavyzdžiui, vyresnėms moterims dažniau gimsta vaikai, sergantys [[Dauno sindromas|Dauno sindromu]].
=== Ovogenezės raida ===
Prieš pat ovuliaciją baigiasi pirminio ovocito mejozės pirminis pasidalijimas. Susidaro '''antrinis ovocitas''' (ocitus secundarius), kuris yra beveik tokio pat dydžio kaip pirminis, ir nedidelis pirmasis redukcinis (poliarinis) kūnelis (corpus polare primum), kuris išstumiamas į aplinkinį trynio tarpą (spatiom pervitellinum), susidariusį atšlijus ovocitui nuo skaidriosios srities. Pirminis redukcinis kūnelis degeneruoja arba pasidalija į du vienodus fragmentus,
 
Po ovuliacijos antrinis ovocitas iš karto pradeda antrąjį mejozės pasidaliimąpasidalijimą, kuris sustabdomas [[metafazė]]je ir baigiasi tik tada jei per 12-24 valandas po ovuliacijos (ovocitas esti) apvaisinamas. Tada atsiskiria antrasis redukcinis (poliarinis) kūnelis (curpus polaris sucendum), ir ovocitas) tampa subrendęs (ovum maturum), turintis haploidinį [[ChronosomaChromosoma|chromosomų]] rinkinį. Neapvaisintas ovocitas žūva nebaigęs mejozės. Subrendusios moters ovogenezę reguliuoja '''hipofizė''' ir kiaušidžių [[hormonas|hormonai]].
Subrendusios moters ovogenezę reguliuoja '''hipofizė''' ir kiaušidžių [[harmonas|hormonai]].
 
[[Kategorija:Dauginimosi organai]]
5 755

pakeitimai