|
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = {{fr|Genève}}, {{de|Genf}}, {{it|Ginevra}}
|paveikslėlis =Geneve City2005 of001 GenevaOrk.ch.jpg
|paveikslėlio tekstas = Miesto reginys
|herbas = Coat of Arms of Geneva.svg
|vėliava =
|vikiteka= Genève
}}
'''Ženeva''' – antrasis pagal dydį [[Šveicarija|Šveicarijos]] miestas (po [[Ciurichas|Ciuricho]]), [[Ženevos kantonas|Ženevos kantono]] sostinė. Įsikūręs prie [[Rona|Ronos]] upės ištakų [[Ženevos ežeras|Ženevos ežere]]. [[2004]] m. mieste buvo 185 526, o įskaitant ir priemiesčius – 645 000 gyventojų. Ženevoje reziduoja daug tarptautinių organizacijų: [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] Europos padalinys, [[PSO|Pasaulio sveikatos organizacija]], [[Pasaulio Prekybos Organizacija|Pasaulio prekybos organizacija]], [[Raudonasis Kryžius]], [[CERN]] ir kt.
== Istorija ==
[[Keltai|Keltų]] laikais Ženeva buvo vienos iš keltų tautos – alobrogų sostinė. [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais miestas buvo placdarmas, nuo 400 m. iki [[1536]] m. – vyskupų rezidencija. Be to penktame ir devintame dešimtmetyje veikė [[Burgundija|Burgundijos]] karalių rezidencija.
== Ekonomika ==
Daugelį metų Ženevoje puoselėjama itin tikslių rankinių laikrodžių gamyba (''Baume&Mercier'', ''Charriol'', ''Chopard'', ''Franck Muller'', ''Patek Philippe'', ''Gallet&Co.'', ''Jaeger-LeCoultre'', ''Rolex'', ''Universal Genève'', ''Raymond Weil'', ''Omega'', ''Vacheron Constantin'', ''Frédérique Constant''). Du stambūs aromatinių medžiagų maisto ir parfiumerijos pramonėms gamintojai ''Firmenich'' ir ''Givaudan'' mieste įsteigė ne tik savo pagrindinius ofisus, bet ir gamybinius cechus. Apie 22 tūkst. miestiečių darbuojasi tarptautinių organizacijų būstinėse.
== Ryšiai su Lietuva ==
[[Vaizdas:UkraineGeneva1.jpg|thumb|left|Tarpukario Europos žėmėlapis ''Genève–Cornavin'' geležinkelio stotyje. 1929 m. ant sienos tapytame žemėlapyje pavaizduotas ir Kaunas – tuometinė Lietuvos [[Laikinoji sostinė|„laikinoji sostinė“]].]]
Ženeva nuo seno traukė lietuvius savo aukštosiomis mokyklomis. Šiame mieste studijavo dailininkas [[Adomas Varnas]], [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] narys [[Maksas Soloveičikas]], žurnalistas [[Juozas Mačernis]], diplomatas [[Narcizas Prielaida]], [[Arfa|arfistė]] [[Joana Daunytė]] ir kt.
Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, [[1920]] m. [[vasario 11]] d. ženeviečiai suorganizavo mitingą, reikalaudami suteikti jai oficialųjį pripažinimą. Mitinge kalbėję prof. P. Hard ir prof. Ed. Privat nušvietė Lietuvos istoriją ir pabrėžė jos norą tapti nepriklausoma. Oficialiai Šveicarija pripažino Lietuvą [[de jure]] [[1921]] [[liepos 19]] d. Iki [[1927]] m. mieste veikė Lietuvos nuolatinė delegatūra prie [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] (adresas – 15 Q. d. Mont-Blanc Genéve). [[1936]] m. buvo įsteigta Lietuvos nuolatinė pasiuntinybė prie Tautų Sąjungos, įgaliotuoju ministru paskirtas pulkininkas [[Kazys Škirpa]].<ref>[https://ch.mfa.lt/ch/lt/dvisalis-bendradarbiavimas Dvišalis bendradarbiavimas]</ref> [[2018]] m. [[rugpjūčio 6]] d. Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos prie [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] patalpose Ženevoje pradėjo veikti šalies konsulatas.<ref>[http://keliauk.urm.lt/lt/naujienos/zenevoje-pradejo-veikti-lietuvos-respublikos-konsulatas Ženevoje pradėjo veikti Lietuvos Respublikos konsulatas]</ref>
== Sportas ==
Ženevoje [[1954]] m. vyko [[V pasaulio futbolo čempionatas]], o [[2008]] m. – [[XIII Europos futbolo čempionatas]]. Žymiausi futbolo klubai:
* [[Servette FC]]
* [[FC Urania Genève Sport]]
| 