Antverpenas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 24:
== Istorija ==
[[File:Osias Beert the Elder - Dishes with Oysters, Fruit, and Wine - Google Art Project.jpg|thumb|Osias Beert Vyresnysis iš Antverpeno. ''Patiekalai su austrėmis, vaisiais ir vynu'', apie 1620/1625 m.]]
[[File:Wolf-Dietrich-Klebeband Städtebilder G 111 III.jpg|thumb|Antverpeno nusiaubimas 1576 m., kuriame žuvo 7000 žmonių.]]
Pagal vietinę legendą Antverpeno pavadinimas kilęs nuo milžino Antigoon, kuris gyveno prie [[Šeldė]]s. Jis ėmė mokestį iš praplaukiančių valtininkų, o nesutikusiems mokėti nukirsdavo ranką ir įmesdavo į upę<ref>Legenden en Mythen [http://www.figy.be/legenden/Antwerpen_Brabo.htm Legende van Brabo en de reus Antigoon]. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101201213033/http://www.figy.be/legenden/Antwerpen_Brabo.htm |date=1 December 2010 }}</ref> Galiausiai milžiną nužudė herojus Silvius Brabo, nukirto jam rankas ir įmetė į upę. Iš olandų ''hand werpen'' (mesti rankas) kilo Antwerpen. Ilgalaikė teorija kildina miesto pavadinimą iš romėnų laikų lotyniškos frazės ''antverpia''. Ši frazė reiškia žemę atsiradusią iš nuosėdų upės vingio vidinėje pusėje. Šeldės vaga prieš pusatro tūkstančio metų buvo kitur nei dabar. Senvagė yra apytiksliai pietinio aplinkelio vietoje, o miestas - buvusioje kilpoje. Daug istorikų mano, kad Anverpia nebuvo didelis miestas, greičiau postas su brasta.
Manoma, kad miestas prasidėjo kaip galų-romėnų gyvenvietė. Kasinėjant seniausią miesto dalį prie upės 1952–1961 m. rasta puodų ir stiklo šukių iš II-III a. Antverpenas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose IV a. Tuo metu jį buvo apgyvendinę [[frankai]].<ref>[http://www.britannica.com/eb/article-21476/Antwerp "Antwerp"] ''Britannica'', tikrinta 2019-08-31</ref> [[Merovingai|Merovingų]] laikų Antverpeną pakrikštijo Šv. Amandas VII a
[[Godfridas Bulonietis]], žymiausias [[Pirmasis kryžiaus žygis|Pirmojo kryžiaus žygio]] ([[1096]]-[[1099]] m.) vadas, buvo Antverpeno margrafas [[1076]]-[[1100]] m., nors vėliau tapo Žemutinės Lotaringijos kunigaikščiu (1087-1100 m.). Antverpene buvo apsistojęs Anglijos karalius [[Eduardas III]] kai dėrėjosi su flamandų politiku Jacob van Artevelde.
XVI a. Antverpenas buvo svarbiausias prekybos ir paskolų centras [[Europa|Europoje]].▼
Smėliui užnešus Zviną [[Briugė]] nusmuko, o Antverpenas, priklausęs [[Brabanto kunigaikštystė|Brabanto kunigaikštystei]] iškilo. XV a. pabaigoje užsienio prekybos namai persikėlė iš Briugės į Antverpeną. Miestas tapo Europos cukraus, kuris buvo importuojamas iš Portugalijos ir Ispanijos, sostine. Čia patraukė vokiečių ir italų cukraus apdirbėjai (jie šalino priemaišas) apie [[1550]] m., o išgrynintas cukrus buvo gabenamas į Vokietiją, ypač [[Kelnas|Kelną]].<ref>Donald J. Harreld, "Atlantic Sugar and Antwerp's Trade with Germany in the Sixteenth Century," ''[[Journal of Early Modern History]]'', 2003, Vol. 7 Issue 1/2, pp 148–163</ref>
▲XVI a. Antverpenas buvo svarbiausias prekybos ir paskolų centras [[Europa|Europoje]]. Antverpeno pinigų skolintojai ir financininkai teikė paskolas visai Europai. Po [[1580]] m. miesto bankininkystė smuko.
Fernand Braudel teigia, kad Antverpenas tapo "visos tarptautinės ekonomikos centru, tuo Briugė nebuvo net savo galios viršūnėje." Antverpenas buvo turtingiausias miestas Europoje.<ref name="world and its people">{{cite book
|last = Dunton
|first = Larkin
|authorlink =
|title = The World and Its People
|publisher = Silver, Burdett
|series =
|year = 1896
|page = 163}}</ref>
== Sportas ==
| |||