FAT: Skirtumas tarp puslapio versijų

20 pridėta baitų ,  prieš 14 metų
S
robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
S (robotas Šalinama: ko:FAT32)
S (robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas))
'''FAT''' (iš angl. ''File Allocation Table'') - grupė [[Failų sistema|failų sistemų]], naudojamų [[DOS]] ir [[Windows]] [[Operacinė sistema|operacinėse sistemose]].
 
FAT sėkmingai naudojama nuo [[MS DOS]] (FAT-12, FAT-16) ir [[Windows 95]] (FAT-32, FAT-LFN) laikų (pirmosios versijos ribojo skirsnio dydį). FAT patikimai dirba ir be vargo pasiekiama tiek iš [[Windows]], tiek ir iš [[Linux]], yra "standartinė" failų sistema, naudojama diskeliuose, [[flash]] tipo laikmenose, įvairiuose specializuotuose įrenginiuose ir pan. Toks FAT universalumas labai patogus, jei su tuo pačiu duomenų saugojimo įrenginiu tenka dirbti kelioms skirtingoms [[Operacinė sistema|OS]] sistemoms. FAT sistema "atvira": kieno rankose diskas, to rankose ir visi duomenys, įprastose FAT realizacijose joks duomenų kodavimas nėra vykdomas. Kita vertus, rimtai sutrikus sistemai, taip lengviau vienaip ar kitaip atkurti normalų darbą neprarandant duomenų. Didelis FAT trūkumas - žurnalo nebuvimas. Jei kompiuteris buvo išjungtas staiga (ne per operacinės sistemos išjugimo procedūras), duomenų apie nebaigtas operacijas nelieka, todėl FAT sistemą naudojantį diską tenka gana ilgai tikrinti, kol jį vėl galima naudoti. [[Windows NT]] grupės operacinėse sistemose FAT gali būti nesunkiai konvertuota į NTFS, tačiau ši konversija negrįžtama.
 
== Istorija ==
Pirmieji FAT variantai palaikė tik visiškai minimalų rinkinį funkcijų darbui su failais bei failo atributų rinkinį, naujesnės (nuo FAT-12 [[MS-DOS]]-2.0 sistemoje) palaiko [[Katalogas|katalogus]], nuo [[Windows 95]] - ilgus failų vardus (FAT-LFN, kartais vadinama VFAT), kai kurios FAT versijos - ir naudotojų teisių kontrolę ([[DR-DOS]] sistemoje, taip pat - [[Linux]] naudotame UMS-DOS FAT išplėtime).
 
== Sandara ==
 
==Veikimo principas==
Supaprastinta failų alokavimo lentelė gali atrodyti maždaug taip (pirma eilutė tik atvaizdavimo patogumui - ji žymi įrašų numerius, antra eilutė žymi įrašų reikšmes):
Nr. 01 02 03 04 05 06 07 08 09 0A 0B 0C 0D 0E 0F
00 03 04 06 08 07 FF 0A 00 FF 00 00 FF 00 00
Kiekvieno įrašo reikšmė gali reikšti vieną iš trijų dalykų:
* 00 - klasteris yra laisvas
* FF - klasteris yra paskutinis faile
* kiti skaičiai reiškia kito eilės tvarka failui priklausančio klasterio numerį.
Su aukščiau pateikta lentele gali būti panaudotas šakninis katalogas, atrodantis maždaug taip:
FILE2 TXT 05
UNKNOWN DOC 0D
Pirmas įrašas (stulpelis) šiame kataloge žymi failo vardą, antras - [[Failo plėtinys|plėtinį]], trečias - pirmo failui priklausančio klasterio numerį. Norint perskaityti failą "FILE.TXT", reiks skaityti klasterį "02", kurio įrašas FAT lentelėje turi reikšmę "03", žyminčią antrą klasterį, kurio įrašas, savo ruožtu, žymi "04" ir t.t., kol pasiekiamas įrašas, kurio reikšmė "FF", žyminti, kad tai paskutinis failui priklausantis klasteris. Tokiu būdu, vieną failą mes galime išdėstyti ne nuosekliame disko regione o išdalinti per skirtingas disko vietas. Minėtame pavyzdyje failai išdėstyti taip:
* FILE.TXT: 02,03,04,06,07
* FILE2.TXT: 05,08,0A
106 625

pakeitimai