19:57, 30 rugpjūčio 2019 versija taisyti 86.100.102.134 (aptarimas) Naujas puslapis: Vaizdas:Balami - Tarikhnama - Abu'l-'Abbas al-Saffah is proclaimed the first 'Abbasid Caliph (cropped).jpg\|thumb\|right\|220px\| Abual Abaso paskelbimas kalifu, miniatiūra iš XI...		Dabartinė 20:20, 30 rugpjūčio 2019 versija taisyti anuliuoti 86.100.102.134 (aptarimas) →‎Istorija Žyma: Vizualus redagavimas
Eilutė 5: [[Omejadai]] įtvirtino savo valdančiąją dinastiją kalifo [[Muavija I\|Muavijos I]] (valdė 661−680 m.) pastangomis. Per Omejadų valdymą arabus lydėjo didžiulė karinė sėkmė. [[Arabų kalifatas]] nusitęsė nuo [[Pirėnų kalnai\|Pirėnų kalnų]] vakaruose iki [[Indas (upė)\|Indo upės]] slėnio rytuose. Užkariautose teritorijose plito [[islamas]], kėlėsi gyventi arabai. Omejadai vienijo šalį įvesdami bendrus pinigus, bendrą administracinę arabų kalbą ir centrinę valdžią, plito didžiulę teritoriją apimanti [[prekyba]]. Tačiau kalifate buvo daug ir augančių prieštarų. Kilo nepasitenkinimas Omejadų nesibaigančiomis karinėmis kampanijomis ir dėl nuolat privilegijų suteikimo arabų musulmonams. Nearabų musulmonai nuolat piktinosi didesniais mokesčiais, o Šija, Alidų šalininkai, laikė Omejadus tik valdžios uzurpatoriais ir tikėjo, kad kalifo postas turi priklausyti [[Ali]] ir [[Fatima bint Muhamed\|Fatimos]] palikuonims. Abasidai buvo [[Mahometas\|Mahometo]] dėdės [[Abasas ibn Abdulmutalibas\|Abaso]] palikuonys. Jie sumaniai išnaudojo nepasitenkinimą Omejadams savo naudai skleisdami antiomejadišką propagandą. Jų veikla sulaukė didelio palaikymo [[Chorasanas\|Chorasane]], kur vietos arabai ir nearabai ypatingai buvo ~~priešišikai~~priešiškai nusiteikę Omejadams. Abasidų rėmėjų tinklas veikė Irake, Palestinoje ir Sirijoje. 747 m. Chorasane prasidėjo jų šalininkų sukilimas su juodomis [[mahdis\|mahdžio]] vėliavomis. 748 m. vasarį sukilėliai užėmė [[Mervas\|Mervą]] ir patraukė į vakarus. Iki metų pabaigos jie, vadovaujami Abu Salamos ir [[Abu Muslimas\|Abu Muslimo]], užvaldė centrinį Iraną. 749 m. jie užvaldė didesniąją dalį Irako ir [[Kufa\|Kufoje]] kalifu buvo paskelbtas Abasidų atstovas [[Abual Abasas as Safa]]. 750 m. sausį jų pajėgos pasiekė lemiamą pergalę prieš kalifo [[Marvanas II\|Marvano II]] kariuomenę mūšyje prie [[Didysis Zabas\|Didžiojo Zabo upės]] Šiaurės Irake. [[Marvanas II]] pabėgo į Egiptą, kur buvo nužudytas po septynių mėnesių. Omejadų giminės atstovai buvo išžudyti, išskyrus kelis, kurie pasitraukė į [[Iberija\|Iberiją]] ir kur [[Abdur Rahmanas I]] įkūrė [[Kordobos emyratas\|Kordobos emyratą]]. Kalifai [[Abual Abasas as Safa]] ir [[Mansūras]] panaikino etninę ir ekonominę diskriminaciją kalifate, sulygino visų musulmonų teises. Jie sostinę iš [[Damaskas\|Damasko]] perkėlė į naują miestą [[Bagdadas\|Bagdadą]]. Po valdžios paėmimo Abasidai įtvirtino savo valdžią nurodydami nužudyti vakarykščius sąjungininkus: viziriu paskirtą Abu Salamą ir Irane ypač populiarų [[Abu Muslimas\|Abu Muslimą]]. Jie nusisuko nuo Šijos ir pradėjo persekioti Alidų teisės į kalifatą šalininkus.

Abasidų revoliucija: Skirtumas tarp puslapio versijų