Vikipedija

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kauno kalejimas 2006 07 16BCN-ParcGuell-4898.jpg|thumb|KaunoA. Gaudí tardymo[[Guelio izoliatoriusparkas]]]]
'''Antoni Gaudí i Cornet''' ([[1852]] m. [[birželio 25]] d. [[Reusas]] – [[1926]] m. [[birželio 10]] d. [[Barselona]]) – katalonų architektas. Garsiausi darbai: [[Sagrada Familia]], [[Casa Milà]], [[Casa Batlló]].
'''Kauno tardymo izoliatorius''' (anksčiau '''Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas''') – [[kalėjimas|laisvės atėmimo įstaiga]] [[Kaunas|Kauno]] miesto centrinėje dalyje.
 
Antonio gimė neturtingoje miestiečių šeimoje, Reus miesto apylinkėse, Taragonos apskrityje, [[Katalonija|Katalonijoje]]. Ten ir praleido savo vaikystę. Šeimoje, be jauniausiojo Antoni, buvo dar trys broliai ir sesuo, kurie visi iki 1879 m. mirė. Antoni nuo mažens sirgo [[reumatas|reumatu]], kentė stiprius [[sąnariai|sąnarių]] skausmus. Šie negalavimai jį lydėjo ir visą likusį gyvenimą. Antoni visą gyvenimą buvo nevedęs.
[[Rusijos imperija|Cariniu laikotarpiu]] areštines arba kalėjimus turėjo beveik visi apskričių miestai. Kaune [[1823]] m. pastatytas [[klasicizmas|klasicistinių]] formų medinis kalėjimas, panašus į arklių pašto stotį [[Kauno rotušė|Rotušės]] aikštėje. Šis statinys su 9 kamerom, virtuve, pirtimi ir sargybine stovėjo prie tuometinio Sankt Peterburgo plento (šiuo metu – [[Savanorių prospektas (Kaunas)|Savanorių prospekte]], ties dabartine [[Prisikėlimo bažnyčia]]). Areštinei kurį laiką naudoti ir uždaryto [[dominikonai|dominikonų]] vienuolyno korpusai.
 
Būdamas 17 metų, persikėlė į [[Barselona|Barseloną]], planavo pradėti architektūros studijas. Dėl lėšų trūkumo nuo [[1870]] m. dirbo braižytoju ir kitų architektų padėjėju; tai leido jam susipažinti su keletu žymių statytojų.
Praūžus [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimui]], vykstant sukilimams [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] ir jų atgarsiams pasireiškiant Kaune ir gubernijoje, miesto ir gubernijos valdytojams teko susirūpinti naujo kalėjimo statyba. [[Caras|Caro]] administracija nutarė panaudoti [[Kauno pilis|Kauno pilies]] mūrus, tačiau techniškai šis uždavinys pasirodė sunkiai įgyvendinamas. Vėliau planuota panaudoti [[bernardinai|bernardinų]] vienuolyno pastatus. Pagaliau buvo nuspręsta, jog pigiau bus pastatyti naują kalėjimą, nei bandyti rekonstruoti tam nepritaikytą pastatą.
 
[[1878]] m. baigė architektūros studijas. Ankstyvojoje A. Gaudi kūryboje, jo darbai priskiriami modernui, buvo itin gausiai dekoruojami. Kūrybos savitumą iškart pastebėjo turtingi prekybininkai, kurie žavėjosi jauno menininko moderniomis, elegantiškomis formomis ir dekoracijomis. Vienas iš jų, Eusebi Guell, tapo Antonio Gaudi pagrindiniu klientu ir rėmėju. Pastarajam A. Gaudi suprojektavo tokius pastatus kaip, Guell Pavilions, Guell Palace, Park Guell, Guell Bodegas. Barselonoje [[1890]] m. pastačius Palau Güell rūmus, A. Gaudi tapo pačiu žymiausiu miesto architektu. Paskutiniais gyvenimo metais dirbo projektuodamas žymiausią kūrinį – [[Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia|Šv. Šeimynos bažnyčią]].
Susirašinėjimas dėl naujo kalėjimo statybos vyko jau [[1847]] m. Tuometinis caro vyriausybės vidaus reikalų ministras L. Perovskis, motyvuodamas, jog Kaune esantis kalėjimas nebetinkamas, 1847 m. [[spalio 28]] d. raštu persiuntė Vyriausiajai kelių ir viešųjų pastatų valdybai naujo 300 vietų kalėjimo projektą ir sąmatą. Pagal 1847 m. sudarytą miesto augimo generalinį planą, [[1849]] m. parinkta vieta dabartinių A. Mickevičiaus (Garnizonaja), Kęstučio (Bolšaja Sadovaja) ir Spaustuvininkų gatvių kvartale.
 
A. Gaudi 1926 m. birželio 7 d. išėjus pasivaikščioti, jis buvo partrenktas tramvajaus. Gaudi nesulaukė skubios pagalbos, kadangi dėl skurdžių drabužių ir dokumentų stokos jis buvo palaikytas elgeta. Galiausiai policijos pareigūnas A. Gaudi nuvežė į Sant Pau ligoninę, kurioje jis gavo primityvią pagalbą. Iki tol, kai Sagrada Família, Mosén Gil Parés, kapelionas atpažino Gaudi kitą dieną, jo sveikata buvo smarkiai pablogėjusi, kad pagerėtų dėl papildomo gydymo. Antoni Gaudi mirė birželio 10 d. Dvi dienos po mirties Gaudi buvo palaidotas Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčios [[kripta|kriptoje]].
[[1850]] m. [[rugpjūčio 16]] d. Vyriausioji valdyba pavedė paskelbti varžytines šios statybos rangos sutarčiai sudaryti, tačiau neatsirado rangovo, galinčio įgyvendinti projektą. Tik [[1857]] m. [[spalio 2]] d. sudarytas kontraktas su III gildijos Kauno pirkliu Bereliu Šternfeldu. Pagal šią sutartį rangovas įsipareigojo per tris su puse metų – nuo [[1858]] m. [[balandžio 15]] d. iki [[1861]] m. [[spalio 15]] d. – pastatyti Kaune mūrinį kalėjimo pastatą ([[Rusų kalba|rus.]] ''тюремный замок'') ir atiduoti jį [[valstybė|valstybei]], kuri per 30 metų nuomodama grąžins išlaidas, kasmet mokėdama po 5500 [[Rusijos rublis|rublių]] nuompinigių.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Šablonas:Savaitės_tema"