Hiksai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Hiksais juos pavadino istorikas [[Manetonas]] (III a. pr. m. e.), I a. žydų istorikas [[Flavijus Juozapas]] tvirtino, kad jie buvo [[žydai]]. Egiptiečiai juos vadino ''heka khaswt'' („svetimšaliai valdovai“). Išeiviai iš Palestinos migravo į Nilo deltą [[Vidurinioji Egipto karalystė|Viduriniosios karalystės]] antroje pusėje (apie 1800−1650 m. pr. m. e.). Anksčiau buvo manoma, kad jų įsiveržimas buvo staigus, tačiau dabar linkstama tikėti, kad jie ilgainiui, silpstant faraonų centrinei valdžiai, paveržė politinę galią rytinėje Nilo deltos dalyje. Hiksų sostinė buvo [[Avaris]]. Hiksų karalių dinastija Senovės Egipto istorijoje atitinka 15-ąją dinastiją. [[Semitai|Semitiški]] vardai nurodo jų neegiptietišką kilmę. Ilgainiui jų įtaka pasiekė vakarinę Nilo deltos dalį. Hiksų valdoma teritorija apėmė [[Memfis|Memfį]] ir nusitęsė į pietus palei Nilą iki [[Asjutas|Asjuto]]. Aukštutinį Egiptą valdė 16-os, labai menkai žinomos, dinastijos valdovai, kurie tikriausiai buvo hiksų [[Vasalas|vasalais]]. Apie 1580 m. pr. m. e. Aukštutinį Egiptą su [[Tėbai (Egiptas)|Tėbų miestu]] pradėjo valdyti 17-os dinastijos faraonai, kurie buvo ypač priešiškai ir kovingai nusiteikę hiksų atžvilgiu. [[Kerma|Kermoje]] Nubijoje rasta antspaudų, kurie priskiriami anksčiausiai žinomam hiksų faraonui Saličiui. Tai gali rodyti, kad hiksai buvo sudarę karinę sąjungą su nubiečiais prieš Tėbų valdovus, apie ką rašoma ir [[Kamosis|Kamosio]] steloje iš vieno žygio prieš hiksus.

 

 

==Literatūra==