|
== Potvynių ir atoslogių mechanizmas ==
Reguliarius jūrų potvynius ir atoslūgius sukelia [[Mėnulis|Mėnulio]] ir [[Saulė]]s [[Gravitacija|gravitacijos]] jėgos. Mėnulio gravitacinė jėga (dvigubai stipresnė už Saulės jėgą) išgaubia vandenyną ties tuo [[Geografinis dienovidinis|dienovidiniu]], ties kuriuo jis kybo. Tuo pačiu metu vandenynas išsigaubia ir priešingoje Žemės pusėje. Žemė apsisuka apie savo ašį per apie 24 valandas, tačiau dėl MėnulioMėnuug sukimosivienodo orbitoje ta pačia kryptimi Mėnulio sukeltos potvynio bangos Žemės paviršiumi perbėga per 24 val. 50 min, per tą laiką Žemėje įvyksta du potvyniai ir du atoslūgiaidydžio.
Kai Žemė, Mėnulis ir Saulė yra vienoje linijoje, kyla '''siziginiai''' potvyniai, kurių metu dėl jungtinės gravitacinės traukos poveikio vanduo pakyla ypač aukštai, o per atoslūgį nuslūgsta ypač žemai, taigi ekstremalių lygių skirtumas tampa labai didelis.
[[Vaizdas:Spingtide.jpg|thumb|200px|Siziginis potvynis]]
[[Vaizdas:Neaptide.jpg|thumb|200px|Kvadratūrinis potvynis]]
Mažiausi yra '''kvadratūriniai''' potvyniai, kurie kyla tada, kai Saulės, Žemės ir Mėnulio padėtis sudaro statų kampą.
Potvynių galią lemia ne tik Saulės ir Mėnulio padėtis Žemės atžvilgiu, bet ir jų nuotolis nuo Žemės. Kai Mėnulis yra [[Perigėjus|perigėjuje]], potvynių ir atoslūgių diapazonas padidėja, o kai [[Apogėjus|apogėjuje]] – sumažėja.
[[Vaizdas:Field_tidal.png|350px|thumb|left|Potvynius sukelianti jėga]]
Mėnulio trauka įvairiose Žemės paviršiaus vietose yra nevienoda: juo atstumas iki Mėnulio didesnis, tuo trauka silpnesnė. Šis poveikio skirtumas perteiktas diagramoje: čia matome, kad didžiausia jėga veikiamas planetos paviršius ties [[Pusiaujas|pusiauju]], sukeliant vanduo „gumbą“, o nuo abiem [[Ašigalis|ašigaliams]] artimų sričių vanduo „atitraukiamas“. Analogiškas yra ir Saulės gravitacinis poveikis.
Vandenyno paviršius, esantis „po Mėnuliu“, yra arčiau Mėnulio negu kietas Žemės paviršius (pluta), todėl yra traukiamas stipriau ir pakyla. Kitoje Žemės rutulio pusėje esančiame taške veikia priešingas efektas: vanduo yra toliau nuo Mėnulio, negu kietas paviršius, taigi yra silpniau traukiamas, todėl atitolsta, irgi savo ruožtu iškildamas. Šios abi jėgos yra maždaug vienodo dydžio.
Šoninėje padėtyje esantį vandenyno paviršių veikiančios gravitacinės jėgos [[vektorius]] yra lygiagretus Žemės paviršiui, o jo dydis yra apie viena milijoninė Žemės gravitacijos dalis.
| 