Potvynis ir atoslūgis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
→‎Potvynių ir atoslogių mechanizmas: Pakeistas aprašymas, Mėnulis apie Žemę apsisuka per mėnesį, ne per 24 val. 50 min.
Eilutė 34:
Potvynių intensyvumas priklauso ne tik nuo gravitacijos jėgos stiprumo, bet ir nuo vandenynų dubens ir sausumos formų. Sekliose jūrose potvyniai pakyla iki 6 m, o upių – iki 12-15 m. Didžiausi potvyniai registruojami Fandžio įlankoje Kanadoje (apie 16 m) ir Ungavos įlankoje (apie 17 m).
 
Tikrosios vandenyno povynių amplitudės skiriasi nuo teoriškai apskaičiuotųjų ne tik dėl nevienodo vandenynų gylio ir potvynio bangą trikdančių [[Žemynas|žemynų]], bet ir dėl to, kad potvynio bangos sklidimo greitis yra artimas potvynių ciklui, t. y. ji per 30 valandų nueina atstumą, lygų pusei Žemės [[Perimetras|perimetro]]. Jeigu Mėnulis staiga išnyktų ir planetos paviršiuje nebūtų žemynų, okeanų lygis svyruotų 30 valandų periodu, palaipsniui slopdamas. Šis 30 valandų ciklas priklauso nuo Žemės gravitacijos30ravitacijos ir perimetro bei vidutinio vandenynų gylio.
 
Aukščiausias potvynio taškas nebūtinai sutampa su Mėnuliu padėtimi, kadangi gravitacinis poveikis stipriausias yra ties pusiauju, ir jo sukelta potvynio banga netrikdoma keliauja išilgai pusiaujo. Tačiau pasiekti tolesnes pietines ir šiaurines platumas jai reikia laiko, pavyzdžiui, [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrą]] potvynio banga pasiekia tik per dvi paras nuo 1-osios ir 3-osios [[Mėnulio fazė]]s.
 
Potvynių priežastis pirmasis moksliškai išaiškino [[Izaokas Niutonas]] (''Philosophiae Naturalis Principia Mathematica'', 1687).