Jotvingiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S va dainuviais tai tikrai nerandu kad kur šaltiniuose vadintų |
|||
Eilutė 41:
Dėl autentiškos jotvingių genties savivardžio ir apskritai jų tautovardžio formos nesutariama; kai kurie lietuvių<ref>[http://alkas.lt/2017/10/05/v-deniusas-suduviu-dainaviu-ir-jotvingiu-netapatumas/ V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas] alkas.lt</ref> ir lenkų tyrinėtojai (pvz., lenkų archeologas Ježis Nalepa (Jerzy Nalepa) ir jo sekėjai) spėja, kad jotvingių etnosą sudarė 3 ar 4 skirtingai vadinamos kiltys („gentys“). Esą jotvingiai buvę ne gentimi, o genčių grupe.<ref name=voruta>[http://www.voruta.lt/jotvingiai-ir-ju-kalba/ Jotvingiai ir jų kalba*] voruta.lt</ref> Pasak kitos versijos „etniškai monolitišką“ jotvingių etnosą skirtingais vardais vadino ne patys jotvingiai, bet jų kaimynai,– [[vokiečiai]] – „sūduviais“, [[prūsai]], [[rusėnai]] ir (kurį laiką) [[lenkai]] – „jotvingiais“, lenkai – „poleksianais“.
Tautovardis „jotvingiai“ (''jatvjagi'', ''jatvengy'' rusų metraščiuose, ''jaczwingi'', ''jacvingi'', ''jatwingi'' lenkų metraščiuose<ref name=vle></ref>) istoriniuose šaltiniuose pasirodo [[X a.]]-XII a. [[Volynės metraštis|Ipatijaus metraštyje]] naudojamos formos Jatvjagy, Jatveze, Jatvjažin, zemlja Jatveskaja, na zemlju Jatvjažskuju ir kt. Rusų šaltiniuose niekur neminimi sūduviai. Panašius jotvingių pavadinimus perėmė lenkų šaltiniai. 1260
„Sūduviai“ ir
[[Simonas Grunau]] XVI a. pateikė legendinę Sudo, trečiojo karaliaus [[Videvutis|Videvučio]] sūnaus, istoriją. Jis gavęs valdyti šias žemės, kurios jo vardu pavadintos Sūduva.
Kaimyninės [[Mazovijos kunigaikštystė]]s šaltiniuose minima poleksėnų (palekių<ref name=voruta></ref>, ''Pollexianni'') gentis. [[Vincentas Kadlubekas]] rašo: ''sunt autem Pollexianni, Getarum seu Prussorum genus'' (
[[Kazimieras Būga]] atstato tautovardžius ''sūdai'' (pagal Vytauto Didžiojo minimus {{la|Sudi}} ir ''terra Sudorum''), ''jotvingai'' ir ''dainuviai''. Visus juos laiko hidroniminės kilmės – sūdus kildina nuo [[Sūduonia|Sūduonios]], jotvingius – nuo Jotvos (tokia upė dabar nežinoma, pasak Būgos, jos pavadinimas galėjęs keliauti; etimologiškai artimas [[Jotija]]i < {{lt|joti}}, jotv. ''per-jot'' „parvažiuoja“, [[sanskritas|skr.]] ''yāti'' „eina, keliauja“), dainuvius – nuo Dainavos upės (taip pat dabar nežinoma; pavadinimas kilęs nuo nuo [[daina|dainų]], bet gretintinas su {{lv|deju, diet}} „šokti, pašuokomis bėgti“). Tiesa, kitur Būga siūlo sūdus kildinti iš {{ide|*sūdhos}} („savas, saviškis“).
Pavadinimus ''Getwese, Getuese, Gettae'' K. Būga laiko vokiečių iškraipymu, patekusiu per gudų kalbą. Iškraipymą nulemia ir tai, kad vidurmažių kronikininkai jotvingius susieję su antikiniuose šaltiniuose minimais Padunojo getais.<ref>Kazimieras Būga. ''Raštai'', III t. Vilnius: 1961. p. 126–156.</ref>
== Istorija ==
| |||