Nirvana: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Nirvana''' ({{sa|निर्वाण|Nirvāṇanirvāṇa-}}, {{pa|निब्बान|nibbāna}} – 'užpūtimas, nugesimas, ščiūva') [[Budizmas|budizme]] yra galutinis [[atbudimas (budizmas)|atbudimas]], arba nušvitimas.

[[Buda|Budos]] laikais nirvana kaip „užgęsimas“, „atvėsimas“ reiškė troškimų, neapykantos ir neišmanymo tamsos pabaigą. Nirvana buvo priešinama su trimis liepsnomis – aistra, neapykanta ir klydimu. O būtis buvo priešinama su nebūtimi. Taigi nirvana nėra [[būtis|būties]] priešybė, ji nėra susinaikinimo ir pasyvios ramybės sinonimas. Iš tiesų nirvana tikrai yra [[ramybė]], bet tik ramybė nuo aistrų. Visais kitais požiūriais, nirvana – tai proto – dvasios (čitta[[čita (sąvoka)|čita]]) veikla visu pajėgumu. Tokį nirvanos supratimą rodo pats Budos gyvenimas. Juk jis po aukščiausio ir visiško atbudimo (vadinasi, pasiekęs nirvaną) keturiasdešimt metų nuosekliai skleidė savo mokymą.

[[sūtra|Sūtrose]] rašoma „bhavanirodha''bhavanirodha nibbanam“:nibbanam'' – tapimo„tapsmo sutramdymas yra nirvananirvana“. Sūtrose nirvana niekuomet nebuvo laikoma kažkokia vieta. Čia ji visuomet yra kaip [[samsara|samsaros]] priešybė. Nirvana yra pažinimas, o samsara – neišmanymas. Išsilaisvinęs protas – dvasia (čittačita), kuris nieko nebesilaiko įsikibęs, yra Nirvananirvana. Siauresne prasme nirvana yra pažinimo persunktas protas – dvasia (čittačita), kuris daugiau nebesitapatina su empiriniais reiškiniais ([[jogačara|jogačaros]] požiūriu). [[madhjamaka|Madhjamakos]] šalininkų teigimu, sopadhišeša nirvana yra įvairios mintinės konstrukcijos (vikalpa), todėl nirvana ne tik nesiskiria nuo samsaros, bet iš esmės yra tapati kasdieniam buvimui. Visos būtybės gyvena nirvanoje, tik dėl neišmonės to nesupranta; todėl [[Nagardžuna|Nagardžunos]] mokymo besilaikantiems [[mahajana|mahajanos]] atstovams nirvana yra ne tiek tai, kas pasiekiama, kiek tai, kas suvokiama. Budizmo mokymo požiūriu, nirvana vadinamas protas, kuris daugiau „nei atsiranda, nei išnyksta“, o vietoj to yra įgijęs tam tikrą pastovumą, kuris vadinamas išsilaisvinimu. [[Dzenbudizmas|Dzenbudizme]] nirvana suprantama kaip savo tikrosios proto prigimties, tapatinamos su Budos prigimtimi, patyrimas. Jis galimas tik įžvelgus [[šūnjata|tuštumą]], todėl nirvanos ir tuštumos įžvalga dažnai tapatinami kaip du tos pačios būklės aspektai. Nirvanos pasiekimui, dzenbudistų manymu, svarbi [[bodhisatva|boshisatvų]] pagalba.

Nirvana jokiomis aplinkybėmis negali būti suprantama kaip vieta (topologine prasme) ar kaip būsena (psichologine prasme). Ji yra absoliuti [[tiesa]], kurią reikia pažinti, ir kurią žmogus gali pažinti dar „šiame“ gyvenime. Žmogus šiuo požiūriu yra unikalus, kadangi tik jis turi tokias patirties išgyvenimo galimybes, kurios leidžia pažinti šią tiesą. Nei gyvūnai, nei dievai ar dvasios šios tiesos pažinti negali. Taigi nirvana – tai aukščiausias pažinimas, peržengęs sąlygotojo pasaulio ribas, todėl nebeapibūdinamas sąlyginiais terminais.

Nirvana kaip būties elementas yra vienintelė [[dharma|nesąlygotoji dharma]]. Tai reiškia, kad nirvana neturi atsiradimo priežasties ir kartu nėra niekam [[priežastis]]. Ji yra vienintelė tokia [[dharma|dharma, kaip būties elementas]].