Olimpinės žaidynės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.31.188.166 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
S Automatinis santrumpų taisymas. |
||
Eilutė 6:
</ref> Tiek žiemos, tiek vasaros Olimpinės žaidynės vyksta kas ketverius metus, tačiau su dviejų metų skirtumu.
Olimpines žaidynes įkvėpė antikinės Olimpiados, kurios nuo VIII a.pr.m.e. iki IV m. e. a. buvo rengiamos [[Olimpija|Olimpijoje]], Graikijoje. [[XIX amžius|XIX]] amžiaus gale žaidynes atgaivino prancūzas baronas [[Pjeras de Kubertenas]] (''Pierre de Coubertin''), kuris 1894 m. įsteigė [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautinį olimpinį komitetą]] bei surengė pirmąsias Žaidynes Atėnuose 1896 m. Tarptautinis Olimpinis Komitetas yra Olimpiniam judėjimui vadovaujanti institucija, kurios struktūrą ir įgaliojimus nustato [[Olimpinė chartija]].
XX ir XXI a. Olimpinio judėjimo raida nulėmė keletą pasikeitimų Olimpinės žaidynėse. Kaip dalis tų pasikeitimų buvo įvestos Žiemos olimpinės žaidynės žiemos sporto šakoms, [[Parolimpinės žaidynės]] atletams su negalia, [[Jaunimo olimpinės žaidynės]] atletams nuo 14 iki 18 metų, penkerios žemynų žaidynės (Amerikos, Afrikos, Azijos, Europos ir Ramiojo vandenyno), [[Pasaulio žaidynės]] sporto šakoms, kurios neįtrauktos į olimpiadas. TOK turėjo prisitaikyti prie įvairių ekonominių, politinių ir technologinių pasikeitimų. Dėl to Olimpiados, kurios Kubertino buvo įsivaizduotos kaip grynai mėgėjų žaidynės, tapo varžybomis, kuriose leidžiama varžytis profesionaliems sportininkams. Didėjanti žiniasklaidos įtaka paskatino korporacijas skirti paramą Žaidynėms ir olimpiadas komercializuoti. Dėl pasaulinių karų buvo atšauktos Žaidynės 1916, 1940 ir 1944 metais. [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu daug valstybių boikotavo olimpiadas 1980 ir 1984 m. (nepaisant to pastarosiose dalyvavo 140 šalių ir taip buvo pasiektas tų laikų valstybių dalyvių rekordas).
| |||