14:42, 1 rugsėjo 2014 versija taisyti Xufanc (aptarimas \| indėlis) 9 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		19:19, 14 rugpjūčio 2019 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 450 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 17: '''Puštūnistanas''' ({{ps\|پښتونستان}}) arba '''Pathanistanas''' – istorinis regionas [[Azija\|Azijoje]], [[Irano kalnynas\|Irano kalnyne]]. Apima vidurio [[Afganistanas\|Afganistaną]] ir šiaurės vakarų [[Pakistanas\|Pakistaną]] ([[Chaiberis-Pachtunchva]], [[Federacijai pavaldūs genčių kraštai]]). Vyraujanti tauta yra [[puštūnai]], kalbantys [[puštūnų kalba]]. Puštūnistanas yra modernus regiono pavadinimas, o istoriškai regionas buvo žinomas kaip '''Zabulistanas''', vėliau - – '''Afganistanas'''. Kad atskirti nuo XX a. susikūrusios to paties pavadinimo [[Afganistanas\|valstybės]], regionui pradėtas taikyti naujas pavadinimas. == Geografija == [[Vaizdas:Major ethnic groups of Pakistan in 1980.jpg\|thumb\|left\|Puštūnistanas pažymėtas žalia spalva]] Regionas apima rytinę [[Didysis Iranas\|Didžiojo Irano]] aukštumų teritoriją, kuri yra į rytus nuo [[Sistanas\|Sistano]]. Šiaurės vakaruose jį apriboja [[Hindukušas]], už kurio yra [[Chorasanas]] ([[Baktrija]]), o tolimoje šiaurėje kyla į [[Kohistanas\|Kohistaną]]. Pietuose pereina į [[Beludžistanas\|Beludžistaną]]. Rytinė Puštūnistano riba yra [[Suleimano kalnai]], už kurių iš karto leidžiamasi į derlingą [[Indas (upė)\|Indo slėnį]] - – istorinį [[Pandžabas\|Pandžabą]]. Regionas kalnuotas, pasižymi atšiauriu klimatu. Visos jo upės prasideda Hindukušo kalnagūbryje ir teka daugiausia pietų-pietvakarių kryptimi. Svarbiausios tarp jų yra [[Kabulas (upė)\|Kabulas]], [[Žobas]], [[Tarnakas]], [[Argandabas]], [[Helmandas]], [[Chašas]], [[Farachas]] ir kt. Kalnai dalina kraštą į daugybę paskirų slėnių. Eilutė 27: == Istorija == Senovėje Puštūnistanas beveik sutapo su [[Arachosija]], kurioje gyveno [[puštunai\|puštunų]] protėviai ''paktijai''. Nuo VI a. pr. m. e. jis buvo valdomas [[Achemenidai\|Achemenidų]], [[Aleksandras Didysis\|Aleksandro Makedoniečio]] ir kitų persiškų ir graikiškų dinastijų. ===Viduramžiai===▼ [[VII a.]] Puštūnistanas buvo prijungtas prie [[Kalifatas\|Kalifato]], čia prasidėjo islamizacija. Tuo metu regioną arabai žinojo kaip '''Zabulistaną'''. Gana atšiaurus regionas greitai tapo vienu išsivadavimo iš arabų hegemonijos centrų, nors vietinė dinastija ir imperija čia nesusiformavo. Iš pradžių regioną užvaldė Chorasano [[Tachiridai]], vėliau juos pakeitė Sistano [[Safaridai]], o X a. - [[Baktrija\|Baktrijos]] [[Samanidai]]. Tik 977 m. Gaznio mieste į valdžią atėjo pakankamai stipri dinastija, kuri sukūrė galingą [[Gaznevidų imperija\|Gaznevidų imperiją]], viešpatavusią iki XI a. vidurio.▼ ▲=== Viduramžiai === [[XI a.]] Puštunistaną trumpam nukariavo [[seldžiukai]], o šių imperijai byrant, Puštūnistaną užvaldė Chorasano [[Guridai]], vėliau viešpatavo Chorezmo [[Chorezmidai]], mongolai [[Chulaguidai]] ir [[Timūridai]]. Šių svetimšalių hegemonijų laikais atšiaurus Puštūnistanas liko atskirtas nuo svarbiausių islamo centrų, čia menkiau vystėsi kultūra. Dėl to vietos gyventojai išlaikė vietinę puštunų kalbą, savitą etikos kodeksą [[puštunvali]]. Visuomenė organizavosi į partriarchalinius klanus ir gentis. Atskiri slėniai tapo savotiškomis gentinėmis valstybėlėmis. Kai kurioms vietos aristokratų giminėms (kaip, pvz., Kandaharo [[Argunai\|Argunams]], [[Lodi dinastija\|Lodi]] ar [[Suri dinastija\|Suri]]) pavyko paimti valdžią kituose regionuose - [[Sindas\|Sinde]] ir [[Delio sultonatas\|Delio sultonate]].▼ ▲[[VII a.]] Puštūnistanas buvo prijungtas prie [[Kalifatas\|Kalifato]], čia prasidėjo islamizacija. Tuo metu regioną arabai žinojo kaip '''Zabulistaną'''. Gana atšiaurus regionas greitai tapo vienu išsivadavimo iš arabų hegemonijos centrų, nors vietinė dinastija ir imperija čia nesusiformavo. Iš pradžių regioną užvaldė Chorasano [[Tachiridai]], vėliau juos pakeitė Sistano [[Safaridai]], o X a. - – [[Baktrija\|Baktrijos]] [[Samanidai]]. Tik 977 m. Gaznio mieste į valdžią atėjo pakankamai stipri dinastija, kuri sukūrė galingą [[Gaznevidų imperija\|Gaznevidų imperiją]], viešpatavusią iki XI a. vidurio. ===Naujieji laikai===▼ ▲[[XI a.]] Puštunistaną trumpam nukariavo [[seldžiukai]], o šių imperijai byrant, Puštūnistaną užvaldė Chorasano [[Guridai]], vėliau viešpatavo Chorezmo [[Chorezmidai]], mongolai [[Chulaguidai]] ir [[Timūridai]]. Šių svetimšalių hegemonijų laikais atšiaurus Puštūnistanas liko atskirtas nuo svarbiausių islamo centrų, čia menkiau vystėsi kultūra. Dėl to vietos gyventojai išlaikė vietinę puštunų kalbą, savitą etikos kodeksą [[puštunvali]]. Visuomenė organizavosi į partriarchalinius klanus ir gentis. Atskiri slėniai tapo savotiškomis gentinėmis valstybėlėmis. Kai kurioms vietos aristokratų giminėms (kaip, pvz., Kandaharo [[Argunai\|Argunams]], [[Lodi dinastija\|Lodi]] ar [[Suri dinastija\|Suri]]) pavyko paimti valdžią kituose regionuose - – [[Sindas\|Sinde]] ir [[Delio sultonatas\|Delio sultonate]]. ▲=== Naujieji laikai === Nuo [[XVI a.]] II pusės Puštūnistanas priklausė [[Mogolų imperija]]i, valdomai iš Indijos. Čia buvo įkurtas atskiras administracinis vienetas ([[subahas]]) su centru Kabule. Valdant Mogolams prasidėjo ankstyvasis puštunų nacionalizmas, bendrosios tapatybės paieškos, o kartu ir išsivadavimo judėjimai. Vienas ankstyviausių poetų, skatinusių puštunų tautinį atgimimą buvo [[Chušalis Chanas]] iš Katakų genties. XVII a. viduryje vakarinė subaho dalis su Kandaharu atiteko Irano [[Safavidų imperija]]i. Šiai žlugus ir Irane prasidėjus suirutei, Kandahare 1747 m. į valdžią atėjo puštūniška [[Duranių dinastija]], kilusi iš Kandaharo vietininkų. Duraniai greitai pradėjo konsolidaciją etniniu pagrindu, konsoliduodami puštunų gentis į vientisą valstybę. Netrukus jie pradėjo ekspansiją už Puštūnistano ribų, trumpam sukurdami didžiulę imperiją. Nusilpus Duraniams imperija subyrėjo bet 1837 m. buvo atkurta naujos - – [[Barakzajų dinastija\|Barakzajų]] - – dinastijos. 1893 m. sutartimi su [[Britų imperija]], Puštunistanas buvo padalintas, niubrėžiant taip vadinamąją [[Diurando linija\|Diurando liniją]]. Rytinė dalis buvo prijungta prie [[Britų Indija\|Britų Indijos]] (kaip [[Šiaurės vakarų pasienio agencija]]), o vakarinė liko Afganistanui. Kuomet 1947 m. buvo sprendžiamas Britų Indijos likimas, britams priklausiusios puštunų teritorijos išreiškė siekį atsiskirti, tačiau jiems buvo leista tik pasirinkti priklausomybę Indijai arba Pakistanui. Galiausiai ši Puštunistano dalis liko Pakistanui, kultūrinio regiono padalinimą išlaikant. Nors Pakistane gyvenančių puštunų kiekis yra didesnis nei Afganistane, Afganistano nacionalistai siekia prijungti Pakistano valdomą Puštunistano dalį ir suvienyti puštunų sritis į vieną valstybę. Tai labai apsunkina Afganistano ir Pakistano santykius.

Puštūnistanas: Skirtumas tarp puslapio versijų