Užupis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 26:
[[1990]] m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atsikūrė nekilnojamojo turto rinka, tačiau apleisti butai Užupyje buvo patrauklūs tik siauram žmonių ratui, todėl maždaug iki [[1996]] m. jie buvo parduodami daug pigiau, negu kituose rajonuose.
Apleistuose Užupio pastatuose įsikūrę jauni menininkai išgarsėjo suorganizavę alternatyvios mados festivalį ArMada. Besiplečianti meninės orientacijos Užupio bendruomenė 1998 m. balandžio 1-ąją pasiskelbė ''„Nepriklausoma Užupio Respublika“''. Užupio Respublikos prezidentu paskelbtas režisierius [[Romas Lileikis]]. Kiekvienais metais, [[balandžio 1]] d., Užupyje įspūdingai minima
[[1997]] m. [[Jurgis Kunčinas]] išleido romaną ''„Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis“''. Šou verslo atstovai bei kitos visuomenės grupės ėmė vertinti Užupį. Butai Užupyje ėmė brangti greičiau, negu kituose rajonuose, Užupis tapo mėgstama menininkų ir bohemos gyvenimo vieta. Be kitų, čia įsikūręs [[Jono Meko vizualiųjų menų centras]]. Maždaug [[2000]] m., miestui tvarkant Vilniaus Senamiestį, pradėti remontuoti ir Užupio fasadai bei sutvarkytos gatvės. Užupis palaipsniui praranda niūraus rajono įvaizdį. Vis dėlto Malūnų gatvėje ir „Meko skersvėjyje“ esama apgriuvusių arba neremontuojamų pastatų.
| |||