08:02, 5 rugpjūčio 2019 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 130 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		08:08, 12 rugpjūčio 2019 versija žiūrėti šaltinį Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 130 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Lacanja burn.JPG\|thumb\|260px\|[[Džiunglės\|Džiunglių]] deginimas žemės ūkio tikslais pietų [[Meksika\|Meksikoje]]]] Teiginių vertinimui Vikipedijoje pagrindinis kriterijus yra '''ne teisingumas''', o galimybė '''verifikuoti''' ('''patikrinti'''). Vikipedijos atveju galimybė verifikuoti reiškia, kad bet kuris straipsnio skaitytojas privalo turėti galimybę patikrinti, ar bet kuri į vikipediją įdėta medžiaga prieš tai buvo publikuota [[Vikipedija:Patikimi šaltiniai\|patikimuose leidiniuose]]. Tai susiję su Vikipedijos taisyklėmis dėl neutralaus požiūrio laikymosi ir draudimo remtis nepublikuotais tyrimais. Kartu šios trys taisyklės yra pagrindinės straipsnių turiniui taikomos taisyklės. '''Miškų nykimas''' – tikslingas arba natūralus miškingų plotų pavertimas ariama žeme, gyvenviete, kirtimu ar dykviete, nepaliekant miško. Tikslingas visiškas miško nukirtimas vadinamas '''miško lydymu'''. Miškų nykimas vyksta dėl tikslingo miškų kirtimo, [[nuganymas\|nuganymo]], natūralių [[dykumėjimas\|dykumėjimo]] procesų bei miško [[gaisras\|gaisrų]]. Seniau miško nykimas buvo siejamas su plotų vertimu šienaujama [[pieva]], [[ganykla\|ganyklomis]], [[javai\|javų]] laukais, tačiau po [[Pramonės perversmas\|pramonės perversmo]] prisidėjo ir [[urbanizacija]], [[infrastruktūra\|infrastruktūros]] plėtra. Straipsnių autoriai gali kur tinka į juos dėti ir savo pačių mintis ar tyrimų išvadas, bet '''tik tada, kai jie prieš tai buvo publikuoti patikimame leidinyje'''. Vikipedija nėra vieta publikuoti savo mintis ar tyrimus, vikipedijoje aprašomos tik '''jau publikuotos''' mintys ar tyrimai. Įvertinti miškų nykimą yra sudėtinga, nes nėra tikslių duomenų apie miškų plotų kitimą kiekvienoje valstybėje. Išsamiausi duomenys renkami [[JTO]] [[FAO\|Maisto ir žemės ūkio organizacijos]] ir kas penkerius metus išleidžiami kaip „Miškų išteklių įvertinimo“ ataskaita ({{en\|Global Forest Resources Assessment}}). Šių ataskaitų pagrindinis trūkumas yra tas, kad duomenis apie miškus teikia pačios valstybės ir jie daugeliu atejų nėra papildomai patikrinami nepriklausomų ekspertų. Nors ataskaitų apimtis ir kokybė paskutiniais metais yra gerokai išaugusi, tarp senesnių nei 1990 metų ataskaitų galima rasti nemažai neatitikimų. Ginčytiną teiginį parašęs dalyvis privalo nurodyti patikimus teiginių bei citatų šaltinius, kitaip tai gali būti pašalinta. Įrodymo našta tenka straipsnio autoriui, kuris ''prideda'' arba ''atstato anksčiau ištrintą'' straipsnių medžiagą. Teiginiai, '''kurie kelia abejonių ar, tikėtina, gali kažkam kelti abejonių ateityje''', privalo būti pagrįsti nuorodomis į patikimus šaltinius. Jie yra žymimi šablonu {{tl\|faktas}}. Jei per ilgesnį laiką taip pažymėtiems teiginiams šaltiniai vis dar nėra nurodomi, jie turi būti pašalinti. Paprastai šis laikas yra maždaug dvi savaitės, tačiau kai kuriais atvejais gali būti ir trumpesnis – pavyzdžiui, teiginiams apie šiuo metu gyvenančius žmones. Spekuliatyvūs, gandų lygio teiginiai gali ir turėtų būti šalinami iškart be jokių žymėjimų, o atstatyti gali būti tik iškart nurodant patikimus šaltinius. Tai tinka visur, tačiau ypač – straipsniuose apie šiuo metu gyvenančius žmones. Antras duomenų rinkimo būdas yra palydovinių nuotraukų analizė. Plačiausiai ji taikoma vertinant [[tropiniai miškai\|tropinių miškų]] nykimo mastus. Nuo 1991 metų veikianti Tropinių ekosistemų aplinkos stebėjimo palydovais programa ({{en\|Tropical Ecosystem Environment Observation by Satellites (TREES)}}) yra vienas iš pagrindinių geros raiškos nuotraukų šaltinių. Toks miškų nykimo vertinimas reikalauja daug laiko, todėl sunku tiksliai nustatyti pokyčius didelėse teritorijose, tačiau naujesni tyrimai siekia jį derinti su valstybių teikiamais duomenimis. Jokiais šaltiniais neparemtus teiginius kvestionuojantys naudotojai '''neprivalo''' nurodyti jokių priešingai teigiančių šaltinių. Jei kažkuri medžiaga niekur nėra publikuota, ji negali patekti į vikipediją, nepriklausomai nuo to ar yra publikuota kažkokia priešinga medžiaga. Anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, pasaulio miškai 1990–2010 metais sumažėjo 135 mln. [[ha]] (plotas prilygstantis [[Mongolija]]i), nuo 4,168 iki 4,033 mlrd. ha. Daugiausiai miškų prarasta [[Pietų Amerika\|Pietų Amerikoje]] – 82,1 mln. ha., ir [[Pietryčių Azija\|Pietryčių Azijoje]] – 31 mln. ha. Žiūrint į 1980–2010 m. laikotarpį, pastebimas miškų nykimo lėtėjimas: 1980–1990 m. jis siekė 9,9 mln. ha per metus, 1990–2000 metais – 8,32 mln. ha, 2000–2010 – 5,21 mln ha. Sparčiausiai nyksta [[tropiniai miškai]]. Straipsniai privalo remtis patikimais, trečiosios šalies publikuotais šaltiniais, turinčiais gerą reputaciją faktų tikrinimo ir tikslumo požiūriu. Šaltinio patikimumas privalo atitikti teiginius: ''ypatingi teiginiai reikalauja ypatingų įrodymų''. Didžiausias miškų ploto mažėjimas per paskutinius 20 metų pastebimas tokiose šalyse kaip [[Brazilija]], [[Bolivija]], [[Argentina]], [[Venesuela]], [[Ekvadoras]], [[Paragvajus]], [[Indonezija]], [[Mianmaras]], [[Kambodža]], [[Malaizija]], [[Tanzanija]], [[Zimbabvė]], [[Kamerūnas]], [[Demokratinė Kongo Respublika]], [[Nigerija]], [[Hondūras]], [[Meksika]], [[Australija]]. Nepatikimais laikomi šaltiniai, turintys prastą reputaciją faktų tikrinimo ar tikslumo požiūriu, neturintys redaktorių – srities specialistų. Jie gali būti naudojami tik straipsniuose apie juos pačius. Kadangi kiekvienas gali susikurti interneto puslapį, o dalis žmonių savo lėšomis išleisti knygą, pačių leidiniai nėra laikomi patikimais šaltiniais. Norėdamas į straipsnį įdėti asmeninę medžiagą, autorius prieš tai turi ją publikuoti patikimame trečios šalies leidinyje. Nuorodos privalo vesti tiesiai į šaltinius be jokių tarpinių žingsnių. Jos negali būti į interneto katalogus ar paieškos sistemas, kuriuose skaitytojas pats turėtų susirasti reikalingą puslapį. Taip pat, nuoroda turi būti į tą šaltinį, kuriame autorius perskaitė teiginius. Jei tas šaltinis savu ruožtu nurodo antrą šaltinį, iš kur imta medžiaga, nuorodą į antrąjį šaltinį autorius gali dėti tik tada, kai pats įsitikina jog ten ta medžiaga iš tiesų yra, t.y., perskaito tą šaltinį. Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva\|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.

Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų