Savo valdymo laikotarpiu Vladas Drakula kovojo su bajorais dėl ValachijosValakijos valstybės suvienijimo. Jis apginklavo laisvuosius valstiečius ir miestiečius, sustiprino valstybės valdžios aparatą.
Globodamas ValachijosValakijos pirklius 1459 metais Drakula apribojo užsienio pirklių prekybą savo valdomose teritorijose leisdamas jiems prekiauti tiktai pasienio zonose mugių metu. Tai iššaukė užsienio bei Transilvanijos pirklių nepasitenkinimą. Jiems pritarė Brašovo ir Sibiu miestų kontragentai, finansavę pretendentą į ValachijosValakijos sostą - Daną. Vladas Drakula surengė sėkmingus žygius į Transilvaniją ir Brašovo miestą.
Tais pačiais metais Otomanų orda galutinai užvaldė Serbiją, kurios teritorija ribojosi su ValachijosValakijos žemėmis. Vladas Drakula sutiko dalyvauti rengiamame prieš osmanus kryžiaus žygyje, kurio vadu buvo Vengrijos karalius Matijus Korvinas (1458-1490).
1461 metais Vladas Drakula atsisakė mokėti duoklę turkų sultonui, žiauriai susidorodamas su turkų pasiuntiniais ir sunaikindamas turkų kariuomenės pulkus abipus Dunojaus upės iki Zimnicos miesto. Sėkmingai kovodamas su turkais Drakula privertė įsiveržusią į Valachijos karalystę turkų kariuomenę su jos galvoje buvusiu Mechmedu - Paša atsitraukti.
1462 metais į ValachijąValakiją įsiveržė turkų kariuomenė vadovaujama Konstantinopolio nugalėtojo Mechmedo II. Šis palaikė Vlado Drakulos brolio Rados kandidatūrą į sostą. Stambūs ValachijosValakijos žemvaldžiai nepatenkinti centralizuota Drakulos valdžia įsijungė į sąmokslą prieš Drakulą su turkais ir perėjo į Rados pusę. Vladas Drakula buvo priverstas pasitraukti į Vengriją, tikėdamasis Vengrijos karaliaus paramos, tačiau šis, nusprendęs nesipykti su turkais, uždarė Drakulą į kalėjimą. Rada valdė ValachijąValakiją nuo 1462 iki 1473 metų, kai jį pakeitė Besarabas.
