Abdur Rahmanas III: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 33:
== Biografija ==
Abdur Rahmanas gimė 891 m. sausį. Kordobos emyru tapo 912 m. spalį mirus seneliui Abdulai. Senelis buvo nužudęs savo sūnų, kad šis nebandytų uzurpuoti jo sosto, o kita versija – nužudė, nes jam padarė įspūdį anūko inteligentiškumas, protas ir manieros. Įžengus Abdur Rahmanui į sostą vietos gyventojai jau nuo pirmųjų jo valdymo metų (jam buvo tik kiek daugiau nei 20) aukštai vertino naująjį emyrą. Jo senelio valdymo pabaigoje priešiškai
Kitus karus Abdur Rahmanas III vykdė su [[Iberijos pusiasalis|Iberijos]] šiaurėje įsitvirtinusiais krikščionimis. 913 m. [[Leono karalystė]]s pajėgos užėmė [[Evora|Evoros]] miestą ir išžudė vietos musulmonus. Iki 920 m. Abdur Rahmanas III suorganizavo plačios apimties karinę kampaniją prieš Leono ir Navaros karalystes ir tais metais sumušė jungtines krikščionių pajėgas. 924 m karinės kampanijos metu buvo užimta [[Pamplona]] ir krikščionių pozicijos buvo tiek nustumtos, kad jie nebegrėsė Kordobai sekančius 15 metų. 939 m. į žygį prieš Kordobos emyratą išsirengęs Leono karalius [[Ramiras II]] sumušė Abdur Rahmano III pajėgas prie [[Simankasas|Simakaso]], emyras vos pabėgo iš mūšio lauko. Po to Abdur Rahmanas III nekovojo tiesiogiai prieš Ramirą II ir vėl pradėjo karines kampanijas po pastarojo mirties 950 m. prasidėjus pilietinėms kovoms tarp krikščionių. Jam pavyko vėl nustumti krikščionis ir tapti galingiausiu valdovu Iberijoje.
929 m. Abdur Rahmanas III pasiskelbė [[kalifas|kalifu]]. Tai įsiutino Š. Afrikoje ir visų pirma Egipte įsitvirtinusius [[Fatimidai|Fatimidus]], tuo metu galingiausią musulmonų dinastiją, kurie patys titulavosi kalifais. Be to, Fatimidai išpažino [[šiizmas|šiizmo]] pakraipos islamą,
Valdant Abdur Rahmanui III jo valdoma [[Iberijos pusiasalis|Iberija]] suklestėjo ekonomiškai. Buvo pradėtos kaldinti gryno aukso ir sidabro monetos, kurios buvo pripažįstamos visur tarp arabų. Jo nurodymu pastatytas naujas miestas [[Medina Azahara]], kuriame įsikūrė jo dvaras ir valdininkai. Jis pagarsėjo [[tolerancija]] leidęs Kordobos žydų ir krikščionių mažumoms išpažinti savo tikėjimus. Abdur Rahmanas III skyrė dideles sumas Kordobos infrastruktūros plėtimui, didžiosios mečetės atnaujinimui ir pastatų statyboms. Jo valdymo metu Kordoboje, sakoma, buvo 100 tūkst. pastatų, 3 tūkst. mečečių, bažnyčių, sinagogų. Šimtai bibliotekų ir prekyviečių knygomis leido Kordobai garsėti kaip mokslo centrui. 949 m. jis nužudė savo sūnų dėl sąmokslo prieš jį. Abdur Rahmanas III valdė 49 metus ir mirė 961 m. spalio 15 d. Jis buvo pasiskelbęs „Dievo religijos gynėju“. Sostą paveldėjo jo sūnus [[Hakamas II]].
| |||