Abakachanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

9 baitai pašalinti ,  prieš 2 metus
S
Abaka gimė 1234 m. Mongolijos stepėse. Jis buvo [[Chulagu]] sūnus ir [[Čingischanas|Temudžino]] vaikaitis. Kartu su tėvu jis dalyvavo šiojo žygyje užkariaujant musulmonų valstybes Artimuosiuose Rytuose (dab. Irano, Irako, Sirijos teritorijose). Prasidėjus karams tarp Chulagu ir [[Aukso orda|Aukso ordos]] chano [[Berkė]]s, Abaka buvo išsiųstas į rytus, bendradarbiauti su [[Čagatajų chanatas|Čagatajais]]. 1265 m. mirus [[Chulagu]], Abaka buvo [[Chorasanas|Chorasano]] ir [[Mazandaranas|Mazandarano]] valdytoju. Parvykęs į Azerbaidžaną jis buvo pripažintas tėvo įkurto chanato didžiuoju chanu (ilchanu) ir vainikuotas birželio 19 d. [[Chubilajus|Chubilajaus]] patvirtinimas iš Kinijos buvo atgabentas tik 1270 m. ir ta proga Abaka vainikuotas ilchanu antrą kartą. 1265 m. Abaka sumušė Aukso ordos pajėgas, vadovaujamas [[Nogajus|Nogajaus]], tačiau turėjo atsitraukti priartėjus pagrindinėms Berkės pajėgoms. Tuo metu mirė [[Berkė]] ir pagrindinis susirėmimas neįvyko. Abaka sudarė taiką su nauju Aukso ordos chanu Mengu Timūru. 1266 m. jis pastatė sieną rytinėje [[Sakartvelas|Gruzijoje]] nuo Aukso ordos ir vykdė karines kampanijas prieš Kaukazo gentis. Apie 1269 m. į Chorasaną įsiveržė Čagatajų chano Barakos pajėgos. 1270 m. Abaka sumušė ir išvijo Barakos armiją. Mirus Barakai 1272 ar 1273 m. Abakos pajėgos užėmė ir nusiaubė [[Buchara|Bucharą]]. Po to rimtų karų [[Ilchanatas|Ilchanato]] rytuose nebuvo, nors [[Farsas|Farso]] gyventojai turėjo kęsti nuolatinius puldinėjimus iš rytų.
 
Kitus karus Abaka vykdė su Egipto [[mameliukai]]s dėl įtakos Sirijoje. 1268 m. jo vasalas, [[Antiochija]], pasidavė [[Beibarsas I|Beibarsui I]], 1269 m. jis nesugebėjo sutrukdyti mameliukų įsiveržimo į Armėniją (Kilikiją). Prieš juos Abaka siekė sudaryti sąjungą su Europos valdovais. 1274, 1276 ir 1277 m. jis nusiuntė pasiuntinius pas Prancūzijos karalių ir Romos popiežių, bet realios paramos nesulaukė. 1277 m. mameliukai sumušė Abakos pajėgas Mažojoje Azijoje. 1280 m. Abaka surengė atsakomąjį žygį, užėmė [[Alepas|Alepą]], bet jo pajėgos patyrė sutriuškinimą nuo mameliukų 1281 m. Antrajame Homso mūšyje. Tarp Abakos žmonų buvo Bizantijos imperatoriaus duktė Marija, kuri anksčiau buvo skirta Chulagu, ir jis palaikė gerus santykius su rytų krikščionimis, tačiautikriausiai taidėl tikriausiaisiekio buvo dėlturėti sąjungininkų siekio kovose su mameliukais ir viduje, kur įvairios maištininkų grupės irgi kėlė galvas, pavyzdžiui, [[izmailitai]] 1271 m. užėmė buvusią [[asasinai|asasinų]] tvirtovę Girdkuchą. Abaka religiškai buvo artimas budizmui ir išpažino protėvių šamanizmą. Ilchanato sostinę jis buvo perkėlęs į [[Tebrizas|Tebrizą]]. Abaka mirė 1284 m. balandžio 1 d. [[Hamadanas|Hamadane]] nuo alkoholizmo. Jo brolis [[Tekuderas]] tapo sekančiu ilchanu. Kaip ir tėvas, Abaka buvo palaidotas [[Urmija|Urmijos ežero]] Šahi saloje.
 
== Šaltiniai ==