Žalgirio mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
Tiesioginė konflikto priežastis buvo nuo [[1410]] m. Vokiečių Ordino ir Lenkijos ginčijamos [[Pomerelija|Pomerelijos]], taip pat [[Žemaitija|Žemaitijos]] priklausomybės klausimas. [[1402]] m. Vokiečių ordinui atiteko į rytus nuo [[Odra|Odros]] esantis [[Noimarkas]], į kurį pretendavo ir Lenkija. Šalių tarpusavio santykiai dar paaštrėjo.
 
[[1397]] m. [[spalio 12]] d. sudaryta [[Salyno sutartis|Salyno sutartimi]] Vytautas pažadėjo Vokiečių Ordinui Žemaitiją. Nepaisant to Vytautas palaikė prieš Ordiną nusiteikusius [[žemaičiai|žemaičius]]. [[1408]] m. žemaičiai sukilo prieš Ordiną, o juos aktyviai parėmė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas Didysis|Vytautas]]. Į konfliktą įsitraukė ir [[Lenkija]]. Didysis Ordino magistras [[Ulrichas fon Jungingenas]] buvo priverstas paskelbti Lenkijai ir Lietuvai karą. 1409 m. rudenį Ordino samdiniai užėmė [[Dobrynė]]s žemę, o lengvai ginkluota kavalerija užpuolė [[Kujavija|Kujaviją]] ir apgulė [[Bydgoščius|Brombergą]]. Lenkai surengė kontrataką ir atsiėmė [[Bydgoščius|Brombergą]]. Žemaičiai užpuolė [[Klaipėda|Klaipėdą]], tačiau nei viena pusė nebuvo pasiruošusi pilno masto karui.
 
[[Spalio 8]] d. buvo sudarytos paliaubos iki šv. Jono, t. y. kitų metų [[birželio 21]] d. Sausio mėnesį paskutinį kartą buvo pabandyta pasiekti susitarimą. Tarpininkaujantis imperatorius Vencelis [[1410]] m. [[vasario 15]] d. remdamasis Salyno sutartimi pripažino Žemaitiją Ordinui. Šio sprendimo Lenkijos didikai bei Vytautas nepripažino. Lenkija ir Lietuva ėmė ruoštis karui vasarą.
4 685

pakeitimai