Abdur Rahmanas III: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 33:
== Biografija ==
Abdur Rahmanas gimė 891 m. sausį. Kordobos emyru tapo 912 m. spalį mirus seneliui Abdulai. Senelis buvo nužudęs savo sūnų, kad šis nebandytų uzurpuoti jo sosto, o kita versija – nužudė, nes jam padarė įspūdį anūko inteligentiškumas, protas ir manieros. Įžengus Abdur Rahmanui į sostą vietos gyventojai jau nuo pirmųjų jo valdymo metų (jam buvo tik kiek daugiau nei 20) aukštai vertino naująjį emyrą. Jo senelio valdymo pabaigoje priešiškai omejadams nusiteikę arabai ir užsislapstinę krikščionys puldinėjo miestą, plėšė prekių vilkstines. Po 10 dienų valdymo Abdur Rahmanas III asmeniškai išstatė maištininkų lyderio galvą miesto centre, taip susikurdamas griežto ir nedvejojančio valdovo reputaciją. Pirmąjį dešimtmetį jis nuolat kariavo su maištininkais, iš kurių grėsmingiausiu buvo slaptas krikščionis Omaras ibn Hafsūnas iš Bobastro. 913 m. Abdur Rahmanas III užėmė [[Sevilija|Sevilją]], išgriovė 70 maištininkų fortų. 917 m. mirus Omarui ibn Hafsūnui maištininkų pasipriešinimas pakriko. Abdur Rahmano III pajėgos 928 m. užėmė [[Bobastras|Bobastrą]], 933 m. užvaldė [[Toledas|Toledą]]
Kitus karus Abdur Rahmanas III vykdė su [[Iberijos pusiasalis|Iberijos]] šiaurėje įsitvirtinusiais krikščionimis. 913 m. [[Leono karalystė]]s pajėgos užėmė [[Evora|Evoros]] miestą ir išžudė vietos musulmonus. Iki 920 m. Abdur Rahmanas III suorganizavo plačios apimties karinę kampaniją prieš Leono ir Navaros karalystes ir tais metais sumušė jungtine skrikščionių pajėgas. 924 m karinės kampanijos metu buvo užimta [[Pamplona]] ir krikščionių pozicijos buvo tiek nustumtos, kad jie nebegrėsė Kordobai sekančius 15 metų. 939 m. į žygį prieš Kordobos emyratą išsirengęs Leono karalius [[Ramiras II]] sumušė Abdur Rahmano III pajėgas prie [[Simankasas|Simakaso]], emyras vos pabėgo iš mūšio lauko. Po to Abdur Rahmanas III nekovojo tiesiogiai prieš Ramirą II ir vėl pradėjo karines kampanijas po pastarojo mirties 950 m. prasidėjus pilietinėms kovoms tarp krikščionių. Jam pavyko vėl nustumti krikščionis ir tapti galingiausiu valdovu Iberijoje.
| |||