Urdu: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas AdillAdell pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 10:
iso639-1=ur|
iso639-2=urd|
sil=URD}}.
 
'''Urdu kalba''' ({{nastaliq|اُردُو}} = ''Urdū'') arba kitu vardu '''Ląškąre'''= {{nastaliq|لشکری}}<ref name="Ayres2009">{{cite book|author=Alyssa Ayres|title=Speaking Like a State: Language and Nationalism in Pakistan|url=https://books.google.com/books?id=FddJQi1dQ30C&pg=PA19|date=23 July 2009|publisher=Cambridge University Press|isbn=978-0-521-51931-1|pages=19–}}</ref> arba '''Ląškąre kalba''' – indoeuropiečių kalba, atsiradusi [[XIII amžius|XIII amžiuje]]. Urdu kalba yra viena iš oficialių [[Pakistanas|Pakistano]] kalbų. [[Indija|Indijoje]] urdu kalba yra viena iš 23 oficialių kalbų. Ją, kaip gimtąją kalbą, vartoja apie 66 mln. žmonių<ref>Nationalencyklopedin „Världens 100 största språk 2007“ The World’s 100 Largest Languages in 2007</ref>, o bendrai vartoja apie 104 mln. žmonių. Giminingiausia urdu yra [[hindi]] kalba (Urdu ir Hindi sudaro disisteminę kalbų grupę  – [[hindustani]]). Šį kalbinį darinį vartoja netoli pusės milijardo pasaulio gyventojų.
 
Šiuo metu urdu kalba yra valstybinė – ''[[lingua franca]]'' – Pakistano Islamo Respublikos kalba. Ji taip pat plačiai vartojama Indijoje, kur yra viena iš 22 oficialų kalbų. Ja kalbama [[Džamu ir Kašmyras|Džamu ir Kašmyro]], [[Andhra Pradešas|Andhra Pradešo]], [[Delis|Delio]], [[Biharas|Biharo]], [[Utar Pradešas|Utar Pradešo]] ir [[Utarakhandas|Utarkhando]] valstijose.
Eilutė 22:
 
== Istorija ==
Urdu kalbos pavadinimas yra [[tiurkų kalbos|tiurkų]] kilmės – ''ordū'' reiškia „karo stovykla“ (giminingas žodžiui [[orda]]). Pradžioje ji dar vadinta ''zabān-e Urdu-e mo’all''a – „teismo kalba“ arba ''zabān-e Urdu'' ({{nastaliq|زبان اردو}}) – „karo stovyklos kalba“ arba vietiniame vertime ''Lashkari zabān'' ({{nastaliq|لشکری زبان}}) reiškiantis „hordų kalba“. Šiaurinius ir centrinius Indijos regionus užkariavusios musulmonų dinastijos bendravimui su vietiniais gyventojais pradėjo vartoti kalbų mišinį, pagrįstą vietiniais dialektais, bet jame buvo gausu persų, arabų ir tiurkų kalbų žodžių. Rašoma buvo persų raštu.
[[File:Lashkari Zaban in Nastaliq script.png|thumb|''Lashkari Zaban'' pavadinimas „nastaliq“ scenarijuje, reiškiantis „hordų kalba“]]
Urdu kalbos pavadinimas yra [[tiurkų kalbos|tiurkų]] kilmės – ''ordū'' reiškia „karo stovykla“ (giminingas žodžiui [[orda]]). Pradžioje ji dar vadinta ''zabān-e Urdu-e mo’all''a – „teismo kalba“ arba ''zabān-e Urdu'' ({{nastaliq|زبان اردو}}) – „karo stovyklos kalba“ arba vietiniame vertime ''Lashkari zabān'' ({{nastaliq|لشکری زبان}}) reiškiantis „hordų kalba“. Šiaurinius ir centrinius Indijos regionus užkariavusios musulmonų dinastijos bendravimui su vietiniais gyventojais pradėjo vartoti kalbų mišinį, pagrįstą vietiniais dialektais, bet jame buvo gausu persų, arabų ir tiurkų kalbų žodžių. Rašoma buvo persų raštu.
 
Taigi, urdu ir hindi policentrinė kalba, dar kitaip vadinama hindustani, hindavi, dehlavi, rekhta, pradėjo rutuliotis Delio dialekto [[khariboli]] pagrindu (kuris savo ruožtu išsirutuliojo iš atitinkamo regiono senųjų indoarijų [[prakritai|prakritų]] ir vidurinių indoarijų [[apabhramša|apabhramšos]] formų – apytiksliai III–XIII amžiuose) [[Delio sultonatas|Delio sultonato]] egzistavimo metu ([[1206]]–[[1527]] m.) ir visiškai susiformavo [[Mogolų imperija|Mogolų dinastijos]] valdymo metais ([[1526]]–[[1858]] m.). Patys [[Mogolai]] kalbėjo [[čagatajų kalba]] (tiurkų kalba, gimininga [[uzbekų kalba|uzbekų]] ir [[uigūrų kalba|uigūrų]] kalboms) ir vartojo persų kalbą, bet, užkariavę dalį [[Indostano pusiasalis|Industano pusiasalio]], kad įtvirtintų savo valdžią ir susišnekėtų su vietiniais gyventojais, buvo priversti vartoti indoarijų kilmės vietinę kalbą. Būtent ši kalba, rašoma persų raštu, [[1837]] metais, Indijoje įsigalėjus britams, pakeitė administracinę Mogolų imperijos persų kalbą ir tapo oficialia kalba (šalia anglų kalbos).