Urdu: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 23:
== Istorija ==
[[File:Lashkari Zaban in Nastaliq script.png|thumb|''Lashkari Zaban'' pavadinimas „nastaliq“ scenarijuje, reiškiantis „hordų kalba“]]
Urdu kalbos pavadinimas yra [[tiurkų kalbos|tiurkų]] kilmės – ''ordū'' reiškia „karo stovykla“ (giminingas žodžiui [[orda]]). Pradžioje ji dar vadinta ''zabān-e Urdu-e mo’all''a – „teismo kalba“ arba ''zabān-e Urdu'' ({{nastaliq|زبان اردو}}) – „karo stovyklos kalba“ arba vietiniame vertime ''Lashkari
Taigi, urdu ir hindi policentrinė kalba, dar kitaip vadinama hindustani, hindavi, dehlavi, rekhta, pradėjo rutuliotis Delio dialekto [[khariboli]] pagrindu (kuris savo ruožtu išsirutuliojo iš atitinkamo regiono senųjų indoarijų [[prakritai|prakritų]] ir vidurinių indoarijų [[apabhramša|apabhramšos]] formų – apytiksliai III–XIII amžiuose) [[Delio sultonatas|Delio sultonato]] egzistavimo metu ([[1206]]–[[1527]] m.) ir visiškai susiformavo [[Mogolų imperija|Mogolų dinastijos]] valdymo metais ([[1526]]–[[1858]] m.). Patys [[Mogolai]] kalbėjo [[čagatajų kalba]] (tiurkų kalba, gimininga [[uzbekų kalba|uzbekų]] ir [[uigūrų kalba|uigūrų]] kalboms) ir vartojo persų kalbą, bet, užkariavę dalį [[Indostano pusiasalis|Industano pusiasalio]], kad įtvirtintų savo valdžią ir susišnekėtų su vietiniais gyventojais, buvo priversti vartoti indoarijų kilmės vietinę kalbą. Būtent ši kalba, rašoma persų raštu, [[1837]] metais, Indijoje įsigalėjus britams, pakeitė administracinę Mogolų imperijos persų kalbą ir tapo oficialia kalba (šalia anglų kalbos).
| |||